va va, vaikas irgi neleido man šį savaitgalį nupjauti jų kiemo 
sodyboje, tik pamatęs, kad išsitraukiau trimerį, iš karto davė nurodymą 
- tik nebandyk pjauti žolės :)
kiemas pilnas geltonų gražių kiaulpienių :)
sėdėjom ir kartų ėdėm jų žiedus, visai prikolna :)
Juokas juokais, kiaulpienės vieni naudingiausių augalų vaistine 
prasme...

> Mano kaimynas,  skaitytojas iš newsgroup.lt buvo tradicinės žalios vejos
> mėgėjas. Jo
> pačio ir mano kiemas derėjo gana ekstravagantiškai. Kiekvienais metais jį
> apsėsdavo savotiška herbicidinė manija. Vyriškis imdavo puoselėti piktžolių
> naikinimo planus ir garaže pradėdavo kurti pačius įvairiausius tirpalus bei
> mišinius, turinčius išnuodyti visus augalus, bent iš tolo primenančius
> piktžoles. Paprastai tai pridarydavo rūpesčių.
>
>        Kartą vieną rytą aš pagavau poną skaitytoją iš newsgroup.lt
> bevaikštinėjantį mano
> kieme ir purškiantį nuodais kiaulpienes. -Nepagalvojau, kad jūs
> prieštarautumėte-, - ištarė vyriškis teisuolio balsu.
>
>        -Prieštarauju, žinoma, prieštarauju! - juk jūs ką tik nužudėte mano
> gėles-, -šūktelėjau aš sunkiai tvardomą panieką.
>
>        -Gėles? - pasibaisėjo jis. - Juk tai  piktžolės! - Jis pasipūtėliškai
> bedė pirštu į kiaulpienes, o veide atsirado nuoširdaus pasišlykštėjimo
> išraiška.
>
>        -Piktžolės, - ėmiau aiškinti, -  tai augalai, augantys ten, kur
> žmonės jų nenori. Kitaip tariant, - tęsiau, -  kas yra piktžolės, visiškai
> priklauso nuo šeimininko. Ir kol aš čia šeimininkas, šiame kieme augančios
> kiaulpienės nėra  piktžolės - jos  gėlės!
>
>        -Arklio šūdas ! - nusikeikęs jis  tuojau pat nulingavo namo, tarsi
> bijodamas, jog pamišimas gali būti užkrečiamas.
>
>        Dabar kiaulpienės man patinka dar labiau. Kiekvieną pavasarį visą
> mano kiemą nusėja nuostabios geltonos gėlės, kurioms užauginti nereikėjo nė
> pačių menkiausių pastangų. Jos rūpinasi savo reikalais, o aš savo. Iš jaunų
> lapelių pasigaminu pikantiškų salotų. Žiedai suteikia puikų kvapą bei
> elegantišką atspalvį įprastam šviesiam vynui. Paskrudinkite šaknis,
> sumalkite, užplikykite jas, ir gausite malonaus skonio kavą. Iš švelniausių
> pumpurų gaminu tonizuojančią arbatą. Išdžiovintuose subrendusiuose lapuose
> gausu geležies, vitaminų A ir C, be to, tai veiksminga vidurius laisvinanti
> priemonė. Bites dievina kiaulpienes, o jų bendradarbiavimo vaisius  puikus
> medus.
>
>        Kiaulpienės jau egzistuoja daugiau kaip trisdešimt milijonų metų; jų
> atrandama iškasenose. Artimiausi šių augalų giminaičiai  cikorija ir žalioji
> salota. Moksliškai kiaulpienės priklauso daugiamečių žolių Taraxacum giminės
> asteraceae  šeimai. Angliškas pavadinimas kildinamas iš prancūzų kalbos,
> kurioje reiškia liūto dantis  dent de lion. Paplitusios visoje Europoje,
> Azijoje bei Šiaurės Amerikoje, jos čia auga savaime. Kiaulpienės atsparios
> ligoms, vabzdžiams, kaitrai, šalčiui, vėjui, lietui bei žmonėms.
>
>        Jeigu kiaulpienės būtų retas, gležnas augalas, žmonės nertųsi iš
> kailio beieškodami šių augalų, pirktų vieną už 14.95€,
> puoselėtų rankomis šiltnamiuose, burtųsi į kiaulpienių augintojų draugijas
> ir panašiai. Tačiau jų gausu visur, joms nereikia mūsų pagalbos ar malonės.
> Todėl mes vadiname jas piktžolėmis ir galabijame pasitaikius net menkiausiai
> progai.
>
>        Mano nuomone tai gėlės tikrąją to žodžio prasme, sukurtos paties
> Dievo, be to, labai gražios gėlės. Ir aš didžiuojuosi, kad jos auga mano
> kieme, kur jų  noriu. Be viso gero, ką galėčiau pasakyti apie jas, jos dar
> ir stebuklingos. Iš žiedo susiformavus sėkloms, gali jas nupūsti nuo
> stiebelio, ir jei tie nedidukai malūnsparniai nusklęs visi vienu metu,
> pakanka sugalvoti norą. Stebuklingą norą. Ir jis išsipildys. Arba, jeigu
> esate įsimylėjęs, jos puikiai tiks įpintos į jūsų mylimosios plaukus.
>
>        Tegu mano kaimynas parodo savo kieme ką nors, kas prilygtų mano
> kiaulpienėms.
>
>        Jeigu viso to dar nepakanka, prisiminkite štai ką: kiaulpienės
> absoliučiai nemokamos. Neteko girdėti, jog kas nors skųstųsi, kad jas
> nuskynė. Galite prisiskinti tiek, kiek galite panešti. Kažkokia piktžolė !
>
>
>
> Robert Fulghum
>
> Neįprastos mintys apie įprastus dalykus
> 2017.05.23 22:52, skaitytojas rašė:
>> galiu pasakyti, kad nevarg, nesustabdysi. Pienes ir kitkas plinta ne tik
>> saknim, bet ir seklom. Pas mane vejom kiaulpieniu pridyge dafiga, aisku
>> daugiau ju yra greta sklypu ribu su laukine pieva, bet yra ir sklypo
>> viduryje. Ispursciau selektyvaus veikimo herbicidu, nezinau ar pades
>> didelem kiaulpienem, bet uzpiso jau kariaut. O kariavimas toks, kad
>> paimi ir ispjauni ta kiaulpieniu kruma su peiliu zemeje, bet padeda
>> nelabai, atauga :(
>> 
>> 2017-05-22 11:41, tranzoo rašė:
>>> kaip cia prasisukus pigiau? pieva tai tikra pieva-ganykla su visom
>>> kiaulpienem ir panasiom figniom...
>>> 
>>> reikia 30 metru atskirt, nes uzkniso.
>>> 
>>> reikia 20 cm ikast it 20 palikt, tai detale min 40, max 60.
>>> 
>>> siferis? asbestinio papigiai eitu rast?
>>> cemento plokste?
>>> plastikas koksnors? kokianors izoliacija kietesne, kad trimeri atlaikytu?