Audrius rašė:
> Gana senokai buvo eksperimentuota. Būtent iš rūsio šaltas oras
> neišeis. Teoriškai gal, bet ko gero reikėtu statyti nesveiko aukščio
> kaminuką. Praktišai tai tik pasvajoti. Vat šiaip, teoriškai įdomu
> pasidarė. Kokio aukščio reikėtu kaminuko, kad iš rūsio pašalintu
> šaltą orą, kai jų skitrumai 15laipsnių? Kaip žadi sudaryti natūralų
> slėgį, kad išmestu iš rūsio šaltį nenaudojant mechaninių priemonių?

Šalto oro tankis — didesnis, karšo mažesnis. Ddėl to susidaro slėgių 
skirtumas. Pasiremiant wikipedinėmis formulėmis:
http://en.wikipedia.org/wiki/Stack_effect

ΔP = C · a · h (1/T_o - 1/T_i)

ΔP 	= available pressure difference, in Pa
C 	= 0.0342
a 	= atmospheric pressure, in Pa
h 	= height or distance, in m
To 	= absolute outside temperature, in K
Ti 	= absolute inside temperature, in K


ir sustačius sąlygos skaičiukus:
ΔP = 0,0342 · 101325 · 2 · (1/(273+30) - 1/(273+15)) = ~ -1,2 Pa

Taigi, slėgis viduje *mažesnis*, nei išorėje ir dėl to karštas oras 
priteka į rūsį (nepasibodi ir nusileisti 2 metrus).
Na, o kur gi jis jis dėsis nusileidęs šalto rūsio apačioje? Būtent: kils 
į viršų ir maišysis su rūsio oru.
Bet čia pritekėjimas. Yra juk dar ištraukiantysis kaminėlis. Tai va dėl 
aukščio skirtumų atmosferinis slėgis mažėja grubiai ~1 kPa šimtui metrų. 
Jei kaminėlis kokių 4 m (palyginus su pritekėjimo aukščiu), tai tarp 
pritekėjimo ir ištraukimo susidarytų ~30 Pa slėgių skirtumas. Tai ką gi 
mes turime:

p1 — slėgis rūsyje
p2 — slėgis lauke pažemėje
p3 - slėgis lauke 4 m nuo žemės

Na ir grubiais skaičiais: jei p1 = 100000 Pa, tai p2 = ~100001 Pa, o p3 
= ~99930 Pa

Pagal mane, tai kaminėlis aiškiai traukia orą iš rūsio.








>>
>> Na, neskubėk mokyti fizikos, kol pats neįsikirtai :-) Aukščių
>> skirtumas — slėgių skirtumas. O tai reiškia trauką. Trauka lemia
>> priverstinį oro pritekėjimą ir efektyvų maišymąsi viduje, su
>> sąlyga, kad padavimas ir ištraukimas yra priešingose pusėse ir
>> skirtinguose aukščiuose (pritekėjimas pažemintas ištraukimo
>> atžvilgiu)