Cia siek tiek informacijos

Po 2-3 metų vejose susidaro vadinamasis veltinio sluoksnis. Tai rudas 
(gelsvas), kietai susispaudęs 1-3 cm storio ne visai supuvusių žolių 
stiebų, lapų, šaknų ir šakniastiebių sluoksnis, susiformavęs tarp vejos 
žaliosios vegetatyvinės dalies ir dirvos.

Veltinis pradeda formuotis, kai apmirusios žolės ir kitų organinių 
atliekų susidaro daugiau ir greičiau negu spėja suirti. Plonas veltinio 
sluoksnis yra naudingas, nes sulaiko drėgmę, todėl veją reikia rečiau 
laistyti, mažiau svyruoja dirvos temperatūra. Storas veltinio sluoksnis 
neleidžia į dirvą susigerti vandeniui, sulaiko trąšas, neleidžia augti 
naujai žolei, todėl vejos pavasarį ilgai stovi gelsvos.

Jeigu žemė labai sunki, supuolusi, veltinis tik pablogina padėtį — 
susislegia ir kartu su dirva sudaro nepralaidų sluoksnį. Žolių šaknys 
ima augti sekliau, suprastėja vejų kokybė, žolė būna neatspari 
mindžiojimui, šalčiui ir sausrai, užpuola ligos. Ypač greitai veltinis 
susidaro vejose, kurios pasėtos per tankiai, per retai ir per aukštai 
pjaunamos, daug tręšiama tik azoto trąšomis, paliekama nupjauta žolė. 
Jis greitai susidaro ir tose vejose, kur prastai paruošta žemė — ji 
rūgšti, sunki, supuolusi, joje ilgai laikosi vanduo, yra daug 
neperpuvusios organikos.

Storesnį veltinį būtina kasmet išpešti specialiu grėbliu, išgrėbti ir 
išvežti. Kai reikia sutvarkyti didesnį vejos plotą, tai sunkus ir ilgas 
darbas. Veltinį galima pašalinti ir elektriniu ar benzininiu 
skarifikatoriumi, kuris pas mus dažnai vadinamas aeratoriumi. Tai 
speciali, į vejapjovę panaši sodo technika, kuri išpeša veltinį, 
samanas, supjausto kupstus ir padaro dirvoje skylutes.

Skarifikuoti reikia sausu oru. Pirmiausiai žemai nupjaunama veja. 
Peiliai nuleidžiami taip, kad po veltiniu pjautų 1-2 cm žemės sluoksnį. 
Velėna dažniausiai būna nelygi, todėl peilių aukštį būtina nuolat 
stebėti ir reguliuoti — galbūt jie pjaus per giliai arba visai nesieks 
žemės. Subadymas ypač pravartus sunkesnėse dirvose — į žemę patenka 
daugiau oro, ji greičiau džiūsta.

Skarifikatorius išpjautą veltinį surenka į surinkimo krepšį, tačiau kai 
veltinis labai storas, krepšys labai greitai užsipildo. Jeigu oras 
sausas ir niekur neskubama, pravartu veltinį pešti be surinkimo krepšio 
ir palikti bent pusvalandžiui, kad jis šiek tie apdžiūtų. Išpeštą ir 
apdžiūvusį veltinį labai lengva ir greita sugrėbti paprastu sodo 
grėbliu, surinkti į maišus ir išvežti iš sodo arba sukrauti į 
kompostinę. Po veltinio išpešimo sunkias dirvas galima smėliuoti. 
Kvarcinis smėlis pagerina velėnos laidumą ir trukdo susidaryti veltinio 
sluoksniui, bet yra brangokas. 1 kvad. m išbarstoma 4-6 l smėlio.

Išgrėbus veltinį, vejos patręšiamos ir laukiama lietaus. Netrukus jos 
sužaliuoja.