Linas Petkevičius rašė: > Kaip ir sakiau - situacija supaprastinta, domina pacios schemos > imanomumas. Man kaip tik reikia, kad niekas nesusitartu. Utopiniai pasvarstymai žaidimų teorijos klausimu. O ką jeigu 2-3 žaidėjams, kurie tam tikra dalimi kėlė kainą, priklausytų tam tikras procentas nuo pardavimo kainos, net jei nelaimi aukciono? Žaidėjai būtų labiau suinteresuoti dalyvauti ir varžytis, *kelti kainą*, nes nepriklausomai nuo laimėtojo gaunama kažkokia nauda. Atsiranda naudingas spekuliatyvumo veiksnys: gali būti našarniku, bet žinodamas, kuo rizikuoji (depozitas), keli kainą ir gali uždirbti tik dėl to. Našarnikams, kurie linkę sabotuoji aukcioną dėl užkulisinių susitarimų, daugėja paskatų to nedaryti; jie jau ir tiesiogiai ir atvirai (tokios žaidimo taisyklės) suinteresuoti kainos kėlimu ir suokalbio organizatoriui darosi problematiška juos papirkti vien tik ekonominiu aspektu (reikia įvertinti dar ir nusikaltimo faktorių, kuris stabdo): procentas nuo pakeltos kainos darosi panašus ar net didesnis, nei organizatorius linkęs mokėti nuo mažesnės kainos. Kur balansas (procentai, saugikliai, kitos sąlygos) — negalvojau. Apie principines skyles tokioje schemoje taip pat.