Linas Petkevicius wrote:
> gìrtas, -à adj. (3)
> 1. apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų: Gìrtas pameta protą Ėr.
> Svirduliuoja lyg girtas P.Cvir. Gìrtas [dūksta] kai drignių užėdęs Jrk.
> Plepa it girtas, niekus graibydamas S.Dauk. Boba tuomirkos vis girtà
> buvo J. Mūso tėvuo nė girto nereik – ans išpliurpa ir negirtas Šts.
> Jurgis sugrįžo namon girtų girtas M.Valanč. Girtų girčiausias drybsojau
> rš. Ir, gėręs vyno, girtas tapo BB1Moz9,21. Iš džiaugsmo lyg gìrtas
> KI467. Girtas it mielė Skd. Girtas kaip žemė Kp. Gìrtas kap pėdas Krsn.
> Gìrtas kaip maišas Trgn. | prk.: Vėju gìrtas, ė miegu sotus Švnč. Namai
> buvo pilni girto ūkavimo ir klegesio rš. Ir verkė girtomis ašaromis rš.
> Tavo tvora girtà (kuolai išsiklaipę, kreivotai stovi) Sml. Jau ji girtà
> miego (mieguista, labai miego nori) Lp. ^ Girto dovana – paiko
> džiaugsmas B. Girtas ir važiuotas, pagirioms nė pėsčias B. Vandenį gėręs
> nebūsi girtas B. Girtas penkiais šešiais, o pagirioms nė vienais B.
> Girtám ir ožkos kaustytos Tr. Girtám ir viešakelis siauras Lp. Iššoka
> žodis nepaikam, paslysta koja negirtam B. Su girtu dvi kalbi, su durnu
> du turgu S.Dauk. Jei po gìrtai galvai (išgėręs), tai papasakotau Vrn.
> Smuklėj muša ir negirtus Slm.
> girtaĩ adv.: Turėkis tvirtai, kad nebūtų girtaĩ Šts. Mačiau žmogų –
> girtai girtas, kalboj buvo vienok tvirtas O.
> 2. stiprus, svaiginamas (apie gėrimą): Gal daug apynių dėjot, kad toks
> gìrtas alus Slm. Kam tu padarei girtą alutį, ratuto? NS471. Vienas už
> kitą daro alų girtesnį Ėr. | Jonas ... neturėjo gert vyno ir nė vieno
> gėrimo gìrto DP462.
> 
>> Ka reishkia Gyrtas?
>>
>> N. M. 
> 

	Apsimeti shlangu.
	0.4 promiles - girtas?
	1 - ?
	2 - ?

	N. M.