Tai ši diskusija prasidėjo nuo atsakymo į "o tai kas jiems bliat tada jų etniniai alžyriečiai".
O šviežiai atvykę iš buvusių kolonijų, matyt, irgi vis dar artimesni nei mes: 1. Dažniausiai jie moka prancūziškai; 2. Dažniausiai jų informacinė erdvė persipynusi, nes buvusiose kolonijose, bent dalis žiūri kokį nors TV5 monde; 3. Kultūra kažkiek irgi persipynusi, bent jau vieni pripratę prie kitų išvaizdos ir kultūrinių ypatumų, dalinai perėmę vieni kitų patiekalus ir pan. Tuo tarpu rytų europiečių kai kurie kultūriniai, virtuvės ir pan skirtumai, nors mums jie gal nelabai pastebimi ir palaipsniui nyksta, bet jiems labiau rėžia akį, nes jie prie jų nepratę - ilgą laiką mus skyrė geležinė uždanga.
Šiuo atveju galima duoti tik teorinį pavyzdį. Įsivaizduok, kad Lietuva dar visai neseniai turėjo koloniją kažkur Afrikoje, tos kolonijos gyventojai buvo Didžiosios Lietuvos piliečiai, iki šiol beveik visi puikiai kalba lietuviškai, dalis atstovavo jai sporto varžybose, dalis net už ją kovojo kažkuriuose kariniuose konfliktuose, žiūrėjo ir daugelis tebežiūri LTV, puikiai žino visokius landsbergius, sabonius ir cepelinus, dalis tuos cepelinus ir pamėgę bei reguliariai verda, mes irgi iš jų perėmę kai kuriuos patiekalus - ar toks atvykėlis mums būtų tikrai svetimesnis už tą iš autobuso išlipusį prancūzą? Vien jau užsienietis, kalbantis lietuviškai, mums iš karto tampa savesnis už nekalbantį, nepaisant jų odos ar plaukų spalvos skirtumų. Tad nėra ko stebėtis ar piktintis dėl tos frankofonijos - juk tai visiškai natūralu.

On 2023-09-24 15:51, 70005 wrote:
> On 2023-09-24 11:11, RaR wrote:
>> Žmogus, gimęs ir užaugęs Prancūzijoje, nėra Malio dykumos gyventojas. >
> Tai reiškia, kad kalbam apie skirtingus dalykus. Jiems artimesni ne > tik gimę FR, bet ir šviežiai atvykę, nes kalba jų kalba.
>