Sakykim, yra marke zaza, modelis auau.

2001-2007 m. buvo trecioji karta, nuo 2008 iki dabar - ketvirtoji. 
Modelis sėkmingas, tikėtina, kad po poros metų bus penktoji karta. Ką 
geriausia pirkti iš tokių variantų:

1. Labai gerai užlaikytą trečiosios kartos pabaigos (2008 m.) 
automobilį. Pliusai - sąlyginai nedidelė (kaip tokiam modeliui ir 
metams) rida (150-200 kkm), aiškiai nedaužtas, serviso istorija, daug 
navarotų (na, iš to laikotarpio t.y., kai kurie jų - prasčiau 
įgyvendinti, negu dabar), smagiai važiuoja. Minusai - morališkai pasenęs.

Kaina - 6000 EUR

2. Ketvirtos kartos pirmųjų metų (2008-2009) auto su mažai navarotų, 
didesne, kaip pirmam variante rida (200-250 kkm), abejotino stovio 
(reiktų bent pora tūkstančių kišti į remontą), be serviso istorijos, 
kažkada daužtą.

Kaina - 8000 EUR

3. Ketvirtos kartos pirmųjų metų (2008-2009) auto su daug navarotų, 
panašia rida (200-250 kkm), nors ir daužtą, bet tinkamai sutvarkytą ir 
prižiūrėtą auto.

Kaina - 10 000 EUR

4. Ketvirtos kartos vėlesnių metų (2011-2012 m.) su daug navarotų, 
daužtą, bet tinkamai sutvarkytą, nedidele rida (30-80 kkm).

Kaina - 14 000 EUR


Kuris variantas atrodo ekonomiškai (o ir emociškai/morališkai :) ) 
geriausias? Kažkodėl man atrodo, kad pirmas ir ketvirtas, t.y., pirmajam 
už nedidelę kainą gausi auto, kurio remontas per tuos tris-keturis metus 
nekainuos melejonų, nesinervuosi servisuose ar kur nors pakelėj, o po 
trijų-keturių metų tas nuvertėjimas, tinkamai užlaikius, nebus labai 
didelis. Ketvirtam variante, nors ir sumokėsi daug daugiau, bet vėlgi - 
remontui, tikėtina, daug pinigų sukišti nereikės, o po trijų-keturių 
metu jo amžius bus sąlyginai nedidelis, stovis - irgi geras, tai kaina 
sugrįžti turėtų gera. O ir važinėti naujesniu modeliu smagiau tiesiog :).

Antras ir trečias variantai, mano nuomone, yra visiškai šūdini, nes 
pinigų jie kainuoja daug, o malonumo ir naudos - mažai.


Tikslas - turėti auto, su kuria bus važinėjama 3-4 metus, tinkamai 
prižiūrint, o paskui - parduoti.

Ką manot?