tai buvo kaip parodija, o ne konsultacija :) Visą laiką diedux bandė sužavėti mano brangiausiąjį savo vokiečių kalbos žiniom, pasakodamas, kokius nerealius darbus jis vokietijoje yra nuveikęs, įstatymus pasiūlęs ir kitokius kalnus nuvertęs. Vokietija jam svajonių šalis nes ten 'vienas gydytojas niekada nekritikuos kito darbo', Tai teisybė ir tai reiškia, Vokietijoje pacientas praktiškai neturi galimybės gauti antrą nuomonę. Rojus nevykėliams. Paskui ieškojau info apie jį vokiečių kalba. Neradau :) Regimantas John Zitkauskas :))) Čia iš jo blogo. Kalbant apie mūsų problemą su mažylės pėdutėm, išsijuosęs karštai patvirtino vokiečių gydytojų nuomonę, kad nieko daryt nereikia, nes jie tai geriausiai žino. Tuo metu 2 m. mažylė jau praktiškai nebevaikščiojo, nes kas antrą žingsnį sau ant kojos užmindavo... Nu ką, paklausėm, pagūžčiojom pečiais ir išėjom. A, dar 90,- LTL sumokėjom :) Žodžiu, man pasirodė visiškas šarlatanas, bandantis kažką priblokšti savo turima įranga ir buvimu Vokietijoje. Mūsų atveju poveikis buvo priešingas, bo visą tą gėrį turime originale :) Kad aiškiau būtų, istorijos pradžia - mažylė pradėjo vaikščioti 8 mėn., maždaug apie metų amžiaus pradėjo griuvinėti. Kadangi tas pats buvo vyresnėliui, žinojau, kad reikia tinkamų batukų. pasirodo, tuo metu tokių batukų - su supinatoriumi - "vidurio europoje' jau nebebuvo. Kol radau kažką panašaus Ispanijoje, praėjo pusė metų, per kuriuos stiprokai progresavo kojyčių krypimas nuo kelių į šonus ir pėdų sukimas į vidų. Vokiečiai iš pradžių nieko nematė, po pusės metų jau matė, bet sakė, kad viskas savaime susitvarkys, todėl ir bandžiau antros nuomonės ieškoti Lietuvoje. Kaip pavyko - nurodyta pirmiau :) Istorijos pratęsimas: po kelių savaičių po John Zitkowski kaip tik turėjom terminą pas vokiečių ortopedus, pas kuriuos visada ėjom (tai geriausia Niurnberge besiskelbianti ortopedijos klinika). Tada jie labai gerai viską matė ir sakė, kad tai jau patologija ir, jeigu situacija nepasitaisys per kelis mėnesius, jie dės 2 metų mažylei ant kelių kažkokias šynas !!! O jei nepadės, tai nieko tokio, galima bus vėliau ir operaciją padaryt... Aišku, mus biškį apėmė bejėgiška panika. Tada kaip tik verčiau šveicarams apie tam tikrus ortopedijos įrenginius ir konsultantas jų buvo gydytojas ortopedas. Jis maloniai sutiko pakonsultuoti. Pažėjęs pasakė tą patį, ką kažkada dėl sūnaus sakė gydytoja lietuvė, kad anksti pradėjusiems vaikščioti vaikams pėdos, kurios dar nėra pakankamai sutvirtėjusios, griūva į vidų, tada atsiranda X nuo kelių ir, kad kompensuotų tokią nenormalią kojų formą, vaikai ima statyti pėdas į vidų. O pagalba - būtent batukai su supinatoriais arba spec. įdėklais. Laimei, šveicaras turėjo pažįstamą gydytoją fokietį, į kurį kreipėmės ir gavome kelis eurus kainuojančius įdėkliukus į batus, kurių kainą dargi apmoka ligonių kasa. Tai buvo prieš 9 mėn. Dabar tik labai gerai žiūrint galima pastebėti nedidelį sukimą į vidų, bet jau jokių trukdymų vaikščiojimui nėra ir, anot gydytojo, dar spėjom laiku, nes kai kreivos kojytės būtų sutvirtėjusios, tikrai tik operacija padėtų. Tei va. mano galva, Zitkauskas medicinos paslaugų pardavėjas, o ne gydytojas. Bet tai nereiškia, kad jis nėra niekam padėjęs :) Pasakos moralas - tėveliai, leiskite savo vaikams kuo ilgiau šliaužioti ir ropinėti, neskatinkit stotis. Ropojimas tvirtina pečių raumenyną ir kaulatūrą, krūtinę. Šita vieta niekada neturės progos taip būti apkrauta. Ir per tą laiką sutvirtės pėdos "ArunasM" <aaa@one.lt> wrote in message news:j481ip$fqp$1@trimpas.omnitel.net... > o! kodel? nepatiko?