Jei pats visai nesikeisi, tai nesikeis nei draugai, nei apinka :) Bet kiekvienas metams bėgant keičiasi, bent jau tuo, kad sensta :) :) :) Am 01.07.2010 10:00, schrieb Rokis: > Paparasciausiai ne mes keiciames o musu draugai aplinka, o musu antrosios > puses tam tiesiog yra lakscios. > > "lafa"<fakr@gmail.com> wrote in message > news:i0hhr5$ddu$1@trimpas.omnitel.net... >> Labai idomu kas ten vis tik atsitiko, kad tau taip pasikeite? :) >> >> On 07/01/2010 10:16 AM, Baninas wrote: >>> Su savo dar busima zmona, jau 7 metai. Apie save galeciau pasakyti taip: >>> pirmus 2 metus buvo meile ir pan., po to 2 metai seke pykciu ir vienatves >>> norejimo metas, vis noredavosi kuo daugiau su draugais praleist laiko, >>> jeigu >>> ir kur vaziuodavom atostogaut ar prie ezero ar dar kur, stengdavausi >>> draugu >>> pasiimt, kad tik nebut vieniems dviems. Taciau atejo toks momentas, net >>> pats >>> nesupratau kas man atsitiko, nes vis pradejau noret but kartu, ir >>> atostogaut >>> pradejom tik dviese. Tai reziume, bent man viskas susitvarke savaime, be >>> jokiu labai giliu pokalbiu ir aiskinimosi. >>> >>> "lafa"<fakr@gmail.com> wrote in mussage >>> news:i0hec1$7nb$1@trimpas.omnitel.net... >>>> aciu, naudinga buvo isgirst :) >>>> >>>> On 07/01/2010 08:23 AM, bzik wrote: >>>>> Kai po gan sunkios dienos grizus neturiu galimybes susideliot minciu, >>>>> reikia (nenoriu) kazka daryt, laisves ir erdves trukumas greit >>>>> pasijunta >>>>> :) >>>>> lukesciai ir poreikiai skirtingi. Juos reikia ismokt derint. O tai >>>>> pavyksta tik vienu keliu - kalbantis be negatyviu emocingu pareiskimu. >>>>> Mus nuo laisves ir erdves trukumo saugo gausybe skirtingos veiklos ir >>>>> pakankamai didele fizine erdve, kur vienas kitam netrukdom. Kai >>>>> trindavomes bute, tai situaciju konfliktams buvo gerokai daugiau. >>>>> Gelbedavo savaitgaliai sodyboje. As ka nors tvarkau, zmona vaziuoja >>>>> uogaut/grybaut. Kai po savu darbu susitinki, yra apie ka pakalbet :) >>>>> Tik >>>>> bendravimas turetu but nuosirdus, o ne is mandagumo ar reikalo. >>>>> T.y. as manau, kad gyvenimas poroje neturi niekuo ipareigot per jega, >>>>> nes >>>>> pasleptas pyktis viena diena grizta skaudziomis pasekmemis. Vis dar >>>>> mokausi pirma nesupykt, o pajutus pykti, bandyt iskart apie ji kalbet - >>>>> kas man ji kelia ir ko noreciau is antros puses. Ar supykus nesiust >>>>> puse >>>>> dienos. Kalbejimasis padeda :) >>>>> >>>>> "lafa"<fakr@gmail.com> wrote in message >>>>> news:i0fm9t$k7h$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> idomi jusu nuomone, nes del to su antra puse isgyvenam jau uzsitesusia >>>>>> krize.. >>>>>> >>>>>> jei esi santykiuose, gyveni su mylimu zmogum, kaip taip gali buti kad >>>>>> vienam kyla kazkoks laisves ir erdves trukumas, kartais net noras >>>>>> (neretai realizuojamas) pabegti nuo santykiu ir to kito zmogaus. Juk >>>>>> jei >>>>>> tikrai myli, ir esi su TUO zmogum - tai jis tau neturetu trukdyti, jo >>>>>> kompanija ir artumas turetu buti malonus ir pageidautinas (turint >>>>>> omeny >>>>>> kad nera sedima susirakinus kiauras dienas, yra ir darbai ir sportas >>>>>> ir >>>>>> draugai) >>>>>> >>>>>> ar tai reiskia meiles nebuvima, ar tai to kito zmogaus, kuriam tos >>>>>> laisves rodos per akis - nesupratingumas, liguistumas ir paranoja? >>>>>> >>>>>> gal kas patyret panasiu situaciju ir galit pasiulyt kaip tai spresti? >>>>>> >>>>>> aciu >>> >>> > >