„Ką tik pamačiau, kaip litovcai (atsiprašau, neapsirikau su žodžiu) vėl feisbuke puola tuos, kurie yra „ne tokie“, „neteisingai pasakė“, „ne taip galvoja“. Ir prisiminiau, kad neturiu bilieto į genialiojo kolegos Juozo Statkevičiaus šou. Vis atidėliojau ir maniau, kad tuoj įsigysiu – visada einu, o dabar vien iš solidarumo norėjau ten pakliūti. Žinau, ką reiškia viešas puolimas, kaip toli galima nueiti. Prašyti pakvietimų ir visokių praleidimų nemėgstu, nes žinau, kaip sunkiai dirba kai kurie žmonės, kol užlipa ten, kur yra šiandien. Tačiau – gera žinia – bilietai pas Juozą VISI IŠPIRKTI ir, gaila, bet dabar ramu. Tvarkelė. Tik noriu priminti mums visiems, mielieji, šiandien nemadingą tiesą, kuri turi bjaurią tendenciją – kaip pati mada – grįžti bumerangu: niekada neteiskite.

O Juozas yra geriausia, kas galėjo nutikti mažam mūsų kraštui ir kartais net neįsivaizduojame, kokios reikia turėti dvasinės jėgos ir ryžto iš tokios neturtingos, nedidelės valstybėlės tapti pasaulinio lygio kūrėju.

Todėl: būkime atsargūs ir pastabūs vertintojai, būkime tie, kurie suteikia saviems sparnus, susikiškime savo pyktį, pavydą ir norą visus sulyginti, parodyti, „kaip reikia galvoti“ ten, kur telpa tuo momentu. Linkiu kolegai šviesos. Jos ima trūkti šiuo metų laiku Lietuvoje. Kiekvienas, išdrįsęs drąsiai išsižioti „Juozai, varyk lauk iš Lietuvos“ ir pabandęs klijuoti jam nors menkiausią etiketę yra eilėje prie šiukšlių dėžės. Istorijos šiukšlių dėžės. Nes nemąstantys žmonės anksčiau ar vėliau ten atsiduria. Klausimas tik – anksčiau, ar vėliau“, – dėstė Jurga Lago.