u˛ stiklo renkasi drungna pavakares sviesa tikrinanti daiktu sugebejimus pasislepti mano pirstai drovus vis neapsisprendzia kai jau esi lapuose isitaises puvancioje kruvoje per pati viduri ka daugiau daryti jei ne mirti deti save paguldyti ir pamirsti amzinai iki gimimo iki uzkimimo iki uzkeikimo niuraus senio dievo su grimasa veide mano tevas buvo panasus i mane juokesi ziurejo i varnenus svilpavo tevo neliko ir manes nebedaug jau yra