Bet kokiuose termovizoriuose temperaturinis diapazonas keiciamas 
keiciant matricos integravimo laika. Trumpesnis integravimo laikas - 
didesne matuojama temperatura, taciau tas laikas turi ir minimalia riba, 
nuo kurios detektorius nebegali fiksuoti T pokycio, tai reiskia ir max 
temperaturos riba.
Viskas priklauso kokiam temperaturiniam diapazonui termovizorius 
sukurtas. Tam yra visiskai skirtingu technologiju sensoriai. Pvz 8-12um 
termovizoriai gerai matuoja zemas temperaturas grubiai -40 - +100oC ,o 
po to visi karstesni objektai yra vienodi ir neiskiriami. 3-5um 
diapazono gerai matuoja ~30 iki keliu simtu, taciau yra max riba, nuo 
kurios vel viska vienoda. Dar vienas dalykas, prie matavimo diapazono 
krastu galimas labai didelis matavimo netolygumas ir sumazejes  deltaT 
jautrumas, taip kad norint matuoti nedidelius pokycius, tau reiktu visa 
sita temperatura smarkiai konvertuoti zemyn. Manau visus atsakymus rasi 
Planko kreiveje ;)

Antra - del filtro. Butent ties situ diapazonu yra labai siaura riba 
ties siluminiu ir NIR (artimuoju infrared) spektru, kuriems naudojami 
visiskai skirtingo tipo filtrai. Pvz pries termo kamera naudojamas 
germanio arba galio arsenido stiklas, kuris turi siaura pralaiduma tik 
tam tikram IR diapazonui. Galbut daviklis gali ir daugiau matuot,taciau 
priesais ji esantis stiklas "apkerpa" (aisku cia neina kalba apie kelis 
ar kelias desimtis laipsniu), taciau kalbant apie simtus tai turi 
itakos. Paprasciausias stiklas ar organinis stiklas termovizoriui atrodo 
kaip veidrodis ;) Taip kad apie ekonomiskai prieinamas medziagas galima 
visiskai pamirst, nes tokio diapazono stiklas (filtras) kainuotu 
laaaabai daug ir lietuvoje nera technologiju jam gaminti.



Del siu priezasciu ir gaminami termovizoriai skirtingoms T matuoti.


tarum wrote:
> Pagalvojau, kad daikto, įkaitinto iki 700 - 800 laipsnių temperatūros 
> pikas turėtų būti ties raudonąją sritimi. Vadinasi beveik turėtų tikti 
> paprasti optiniai filtrai, kad ir ND. Šiaip pats sensorius (bolometrų 
> matrica) sudaryta iš daug šviesą sugeriančių juodų elementų, kurie 
> keičia savo varžą priklausomai nuo temperatūros. Tie pikseliai sugeria 
> plačiame spektriniame ruože, todėl jų jautrumas beveik nepriklauso nuo 
> spinduliuotės bangos ilgio, svarbu tik kaip šviesa įkaitina detektorius. 
> Dėl to manau, kad sumažinus ateinančios spinduliuotės intensyvumą jis 
> rodys mažiau ir uždavinys galėtų būti išsprendžiamas filtrų pagalba.
> 
> "krx" <krx@d.lt> wrote in message news:hcu7qh$87c$1@trimpas.omnitel.net...
>> Negaliu atsakyti, nes neturiu termovizoriaus, man tektų jį nuomotis. 
>> Man reikia pirma išnagrinėti teoriškai situaciją, ir tik tuo atveju, 
>> jei tai nėra mano sugalvotas idiotizmas, bandyti įgyvendinti 
>> praktikoje. Žmonės, kurie bandė žiūrėti su termovizoriumi, atsakė, kad 
>> žiūrint į IR šaltinį, lipantį iš skalės, galima viršyti skalę na 
>> kokiais +5% virš nominalaus diapazono, o toliau spalva tampa 
>> intensyviai raudona ir nieko nebesimato, viskas susielieja į bendrą foną.
>>
>> Ar įmanoma ką nors pasiekti su barjeru - nežinau, užklausiau, dar 
>> neturiu ats., galbūt niekas nebandė, nebuvo tam reikalo. Pas mus 
>> termovizoriai, kaip supratau, naudojami tik pastatų energetiniam 
>> auditui ir ten tokių max. t-rų, kaip man reikia, tiesiog nebūna. O 
>> extremumams LT rinka turbūt per maža, niekas neturi su išplėstu 
>> diapazonu.
>>
>> "tarum" <_@pasto.ner> wrote in message 
>> news:hcu4oa$2uv$1@trimpas.omnitel.net...
>>> O kas atsitinka su dabartiniu termovizorium žiūrint? Man kyla 
>>> klausimas kas riboja matavimo ribą. Ar tai, kad bolometras sotinasi, 
>>> ar tai, kad prieš termovizoriaus sensorių uždėti filtrai, 
>>> neleidžiantys praeiti trumpesnio bangos ilgio spinduliuotei. Jeigu 
>>> sotinasi, tai galima bandyti kad ir ploną stiklą įdėti, o jei yra 
>>> blokuojantis filtras tada sudėtingiau.
>>>
>>>
>>>
>>> "krx" <krx@d.lt> wrote in message 
>>> news:hcsno7$rmt$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> Sveiki,
>>>>
>>>>    Toks klausimas iš fizikos ir terminės inžinierijos srities, nes 
>>>> mano žinios kiek neneša.
>>>>
>>>>    Yra tarkime bolometrinis termovizorius, kuris turi absoliutinę 
>>>> viršutinę matavimo ribą tarkime +600 oC. Reikia išgauti galimybę, 
>>>> kad jis pamatuotų tarkime X*1,2-1,3 daugiau, nei viršutinė riba. Ar 
>>>> įmanoma pritaikyti kokį nors ala atspindimąjį/sugeriamąją filtrą, iš 
>>>> kokių nors ekonomiškai prasmingai pasiekiamų medžiagų, kad jis 
>>>> atliktų daliklio vaidmenį. Ar termovizorius galės dirbti taip 
>>>> apribotas? Ar jis matys matuojamą paviršių, ar tik filtro paviršių? 
>>>> Be abejo skirtumas tarp filtro t-ros ir matuojamo paviršiaus t-ros 
>>>> būtų labai didelis, ir manau, kad dalis IR srauto praeitų pro filtrą.
>>>>
>>>>    Esmė tame, kad išplėsto temperatūrinio diapazono bolometriniai 
>>>> termovizoriai nepasiekiami ekonomiškai prasmingomis sąlygomis LT 
>>>> (ypač dabartiniu metu). O reikia pamatyti gerokai įkaitusio 
>>>> paviršiaus vaizdą. Absoliutinė skalė kaip ir nesvarbu, įdomu yra ar 
>>>> matuojamame paviršiuje yra skirtingų t-rų zonų, ar jų nėra ir 
>>>> paviršius yra įkaitęs beveik idealiai tolygiai. Jei zonų yra - kur 
>>>> jos. IR matuoklis-pistoletas realiai netinka, mažas ir abejotinas 
>>>> matavimo būdo tikslumas, duomenys pateikiami ne kaip trimatė 
>>>> matrica, o gaunasi taip, kad turi daug šaudyt ir užsirašinėt, o tuo 
>>>> metu paviršius jau vėsta ir todėl matavimas pradžioje ir gale jau 
>>>> vien todėl gali skirtis, nesinori dar skaičiuoti to proceso laikinių 
>>>> kompensavimo funkcijų, kad dar daugiau neprigrybaut.
>>>>
>>>>    Ir galutinis klausimas būtų, ar toks filtras galėtų teoriškai 
>>>> būti pakankamai tolygus, kad neįnešti dar daugiau matavimo paklaidos 
>>>> %, nei pats prietaisas (tipinė - 2%). Domina aptikti (arba ne) zonų 
>>>> skirtumus, kurie būtų ~5-10% eilės, o gal ir daugiau (optimistiniu 
>>>> atveju, jei hipotezė pasitvirtina).
>>>>
>>>> Tai vat koks tas rebusas ;-)
>>>
>>
>