Bet, deja, valstybės bankroto atveju būtent ir yra didžiausia tikimybė, kad ji pataps totalitarine. Valstybės demokratizavimo ir perėjimo prie rinkos ekonomikos procesas yra ilgas ir skausmingas. Todėl demokratinės rinkos ekonomikos valstybės savo pačių saugumo labui dažniausiai stengiasi paremti šį procesą. Toks pavyzdys yra ir ES plėtra. Viena iš tokių valstybių paramos formų ir yra skolų nurašymas, jei alternatyva - bankrotas ir žmonių nusivylimas rinkos ekonomika bei demokratija. "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:h1lmu6$idu$1@trimpas.omnitel.net... Nestabilią valstybę su humanitarinėm katastrofom bei krūva pabėgėlių turim kai vyriausybės ima spręsti ką gamint ir kam parduot, kam ir kokiom sąlygom skolint iš mokesčių mokėtojų atimtus pinigus bei kada ir kam nurašyti skolas. Tokia santvarka vadinasi totalitarizmas, o humanitarinės katastrofos mąstai priklauso nuo jo išvešėjimo laipsnio. -- Doc "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:h1fnml$hq7$1@trimpas.omnitel.net... > Ir paskui turėti nestabilią valstybę su visokiom humanitarinėm katastrofom > ir krūva pabėgėlių? Tai gamintojai savo gauna, tik tiek, kad kita šalis > tas prekes perka už paskolintas, dažnai ir iš gamintojo vyriausybės lėšas. > Ir jei gamintojo vyriausybė (dažniausiai tai nusprendžiama kelių didžiųjų > industrinių valstybių susitikime) mato, kad susigrąžinti skolas praktiškai > nėra šansų, jie dažniau nurašo skolas, o ne visiškai žlugdo skolininką.