Tema: Re: Pamąstymams apie Litą, Viliborą ir Euriborą. Būrėjams iš tirščių.
Autorius: bet_kas
Data: 2009-04-21 09:46:58
"Linas Petkevičius" <linas@NENENEinfonova.lt> wrote in message 
news:gsi235$geh$1@trimpas.omnitel.net...
> Tai bankas neatsisako - cia klientas sutiko dirbti nevietine valiuta 
> (oficilaios taigi visos),

Buvo viena aplinka buvo vienos priimtinos salygos, aplinka pasikeite
- salygas normalu perziureti.

> o dabar sugalvojo keisti sutarties salygas.

Keisti sutarties salygas - iprasta verslo praktika.

> Logiska, kad viena sutarties puse nesutinka su prasymais keisti sutarti, 
> kurie jos nuomone nenaudingi.

Nenaudingi vienai sutarties pusei (bankui), naudingi kitai sutarties pusei - 
klientui.
Mano akimis reiketu ieskoti abiem pusems priimtinu nauju salygu arba 
nutraukti sutarti (persifinansuoti kitur?).
Nes tokia logika vadovaujantis galima teigti (kaip kai kas ir daro),
kad man (viena puse) nenaudinga moketi mokescius valstybei ir tegu eina visi
is mokesciu islaikomi (kita puse) i visas keturias puses.
Kaip minejau cia susiduria dvieju saliu interesai - banko pelnas vs kliento 
islaidos.
Jei viena puse is savanaudisku (pelno) paskatu nesiteikia pasiulyt jai 
priimtinu pakeitimo salygu
(valiutos pakeitimo salygos) logiska turetu buti pamastyti apie sutarties 
nutraukima.


P.s. bukite atsargus, pagal tema speju tai liecia busto kreditus. Bankai kai 
kuriu
klientu sutartyse ideje rimta kieki saugikliu (perfinansavimo, sutarties 
nutraukimo mokesciai ir pan).
Iskilus rimtesniam klausimui visada verta pasikonsultuoti su juristu.