Pagaliau ne tiek svarbu ta terminologija - man ji ne esmė. Tegul kas nori, gali doleriais ar litais vadinti ne tik sąskaitas komerciniuose bankuose, bet ir Rokiškio sūrio akcijas, iždo obligacijas, Maximos čekius ir t.t. Visi jie turi savo nominalią vertę litais ir tam tikrą likvidumą rinkoje. Jau anksčiau rašiau, kad pinigai (išskyrus tauriųjų metalų monetas, kas arčiau barterinių mainų)) mano apibrėžimu - tai jų leidėjų išleisti skolos lapeliai. Leidėjai skiriasi savo patikimumu įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl keisdamas patikimesnių leidėjų skolos lapelius, pvz. FED dolerį, į mažiau patikimų leidėjų skolos lapelius, pvz. Graikijos vyriausybės obligacijas ar įrašą komercinio banko (kurie irgi skiriasi savo patikimumu) sąskaitoje, imi tam tikrus procentus. Dar pinigai skirisi savo likvidumu skirtingose rinkose ir t.t. Esmė čia buvo dalinių rezervų bankininkystėje. Ir mane tas Austrų mokyklos propaguojamas 100% rezervų reikalavimas glumina. Juk iš esmės taip draudžiama bankininkystė - pinigų perskolinimas. Jeigu gauni 100 lt indėlį ir turi visą jį laikyti rezerve, tai skolinti nieko nebegali, aplamai tie indėliai nebereikalingi - nebent imi mokestį už pinigų saugojimą, bet tai jau ne bankininkystė kaip mes ją suprantame. Suprasčiau dar jei jie tą reikalavimą taikytų einamosioms (Amerikoje - ir čekinėms) sąskaitoms. Iš tikrųjų, kai sudaromas įspūdis kad tuo pačiu pinigų kiekiu gali naudotis iš karto keli klientai, jiems tai pradėjus daryti bankui kyla problemos dėl balanso susivedimo ir reikalingi gelbėjimai ar net ištinka bankrotas (vadinamoji "run on bank" problema). Bet kai reikalaujama 100% rezervų visoms paskoloms (nepriklausomai nuo indėlio tipo), tai kaip tada su privačiais asmenimis ir kitomis institucijomis? Jiems irgi uždrausti skolinti, ar norėdami kam nors paskolinti 100 lt jie turėtų į kokią kontroliuojančią įstaigą padėti 100 lt rezervo? Pagaliau maniau kad Austrų mokykla yra aplamai prieš centrinį banką, o tą rezervą juk turi kažkas kontroliuoti, taigi CB ar kokia kita kontroliuojanti valdžios institucija yra būtina. Pagaliau Austrų mokykla pasisako už kuo didesnę rinkos laisvę, kuo mažesnį valdžios kišimąsi į rinkas ir aplamai į žmonių gyvenimą, kai kuriais aspektais jų pozicijos tiersiog anarchistinės. Taigi, logiška jų pozicija lyg ir būtų 0% rezervo, t.y. visiškai nereguliuojama šiuo atžvilgiu bankininkystė, tada nereikalingas ir centrinis bankas.