Funny :) very funny :DDD > fabrike dabar > derliaus metas – reikalingi veržlūs, siekiantys aukštų tikslų ir > darbštūs daržovių rūšiuotojai. -- booraz 2011.11.25 15:30:57 Glebas wrote: > Daug raidžių...tiesiog autoriaus pasakojimas pateiktas kiek plačiau, > su pastarųjų dienų aktualijomis... > > > > > Lietuvoje šiemet baigiau patį geriausią universitetą, turiu > paklausios ir populiarios specialybės magistro laipsnį. Tačiau > pradėjęs ieškoti darbo Lietuvoje, nusivyliau. Pasitvirtino tai, ką ir > anksčiau maniau aš bei sakė mano tėvai, kaimynai, giminės ir > klaviatūros kaubojai iš Omnitel naujienų grupių – šioje > homofobiškumu, skurdu ir Kubiliaus sukeltų problemų dvasia > gyvenančioje šalyje darbo rasti neįmanoma. O darbo paieškų istorija > paprasta. Baigęs universitetą aš, kaip jaunas, perspektyvus bei > rinkoje geidžiamas specialistas, išsiunčiau keletą CV skelbimuose > rastais adresais ir išvykau pailsėti dviem mėnesiam į JAV. Ten > supratau kas yra laisvė – už indų plovėjo atlyginimą sugebėjau > apkeliauti visą šalį, išsinuomoti puikų būstą, automobilį ir tris > mergas. Grįžęs į Lietuvą pamačiau, kad nei viena įmonė nesusidomėjo > mano siūlomomis paslaugomis. Nustebau, kad nei vienai įmonei nereikia > jauno ir perspektyvaus vadovo, tačiau vis dar nepraradau vilties. > Pradėjau siųsti CV ne tik į vadovo, bet ir į mano kvalifikacijos > neatitinkančias, viceprezidento, komercijos direktoriaus, rinkodaros > vadovo ir panašias pareigas. Visiška tyla. Kiekviena diena vis labiau > patvirtino, kad jauni specialistai Lietuvoje nereikalingi. > > Ėmiau mąstyti apie emigraciją. > Vienas mano draugas pasakojo, jog atvykęs į Angliją darbą tikrai > surasiu. Man net nereikės jo ieškoti – darbą siūlantys įmonių > atstovai ateis tiesiog į namus, tereikės jiems paskirstyti priėmimo > laiką, kad nereiktų laukti eilėje, kol kalbėsiuos su anksčiau > atėjusiu darbo siūlytoju. Be abejonės alga bus gera, gyvensiu > puikiomis sąlygomis, dirbti praktiškai nereikės. Jei trūks pinigų – > jų gausiu pašalpų pavidalu. Nepaprastai susidomėjau tokiomis > perspektyvomis ir jau visai neužilgo džiaugsmingai trypčiojau Kauno > oro uoste, laukdamas eilėje prie bagažo patikros. Tada eilinį kartą > įsitikinau, kad Lietuvoje esu engiamas – oro uosto darbuotojos atėmė > mano rankiniame bagaže rūpestingai supakuotus 36 blokus „Marlboro“ > cigarečių. Labai supykau, todėl įlipęs į lėktuvą, pro langą išdidžiai > mostelėjau viduriniu pirštu visiems, likusiems ant žemės. Ypač > Kubiliui. Jaučiaus pakylėtai, nes dėl sumažėjusio bagažo svorio, > sugebėjau pirmas pasiekti lėktuvo trapą. Supratau, kad bėgu daug > greičiau nei kiti – tai teikė vilčių, kad ateitis bus šviesi. > Anglija mane pasitiko apniukusiu oru, tačiau jau po pirmo įkvėpimo > pajutau ore sklandančią neribotos laisvės, pinigų, oraus gyvenimo ir > laisvų darbo vietų dvasią. Nuojauta manęs neapgavo. Vos atvykęs > suradau nepaprastai draugiškus, imigrantams padedančius ir jautrius > žmones. Štai aš jau 3 savaitės esu Anglijoje. Apsigyvenau bute, kurį > man pasiūlė anksčiau ten atvykę draugai. Butas nedidelis, tačiau > jaukus. Niekada neįsivaizdavau, kad vos 12 kvadratinių metrų ploto > patalpa gali būti tokia jauki. Visi 5 mano kambariokai taip pat > prisidėjo prie nuostabaus jaukumo kūrimo. Džiaugiuos gyvendamas > multikultūrinėje aplinkoje kartu su rumunu, lenku, vietnamiečiu, > ukrainiečiu ir albanu. Vakarais, gurkšnodami vyną, mes diskutuojame > apie tarpdiscipliniško mąstymo svarbą šiuolaikinės visuomenės > raidoje, aptariame klausimus, susijusius su naujausiais išradimais > fizikos srityje, svarstome naujausių teisės aktų atitikimo > šiuolaikinės visuomenės poreikiams klausimus. Be to mano kambariokai > man pataria kuriuose fabrikuose yra lengviausia rasti darbo. Kadangi > fabrikai yra bent per kelis kilometrus nutolę nuo miesto, o pinigų > autobusui neturiu, tai eidamas link fabrikų pėsčiomis turiu laiko > pasidairyti po apylinkes ir pasidžiaugti nepalyginamai žalesne nei > Lietuvoje žole, gražiau čiulbančiais paukšteliais, nepalyginamai > žydresniu bei viltingesniu dangumi virš galvos. Tuo metu jaučiuos > laimingas – gi aš ne smirdančioje Lietuvoje, o nuostabioje Anglijoje > ir einu tuos niekingus 5 kilometrus iki fabriko, kur, gal būt atsiras > darbo vieta prie kokių nors daržovių rūšiavimo transporterio. Jei > pasiseks, gal net gausiu mechanizuoto derliaus nuėmimo įrenginio > operatoriaus pareigas... Nepraėjus nė trim savaitėm paieškų, jau > turiu puikų, gerai apmokamą darbą, kurio niekaip negalėjau surasti > Lietuvoje – jau 3-ią dieną dirbu daržovių fabrike brokolių > rūšiuotoju. Darbas įdomus ir prasmingas. Kiekvieną dieną išmokstu > naujų lenkiškų žodžiu, todėl laikui bėgant mano bendravimo įgūdžiai > vis tobulės. Darbo taip pat nelabai daug. Jaučiuos oriai. Alga gera. > Sumokėjus mokesčius, maistui ir pramogoms man turėtų likti net 20 > svarų per savaitę! Tai daugiau negu reikia. Iš savo algos sugebėsiu > ne tik sumokėti už gyvenamo kambario nuomą (metamės po 20 svarų per > savaitę nuo žmogaus), tačiau ir sočiai pavalgyti dešros iš netoli > esančio pigių, nukainotų, prekių supermarketo, bet ir susitaupyti > daug pinigų. Vakar per „skype“ skambinau savo draugams į Lietuvą. > Papasakojau jiems savo puikią patirtį ir patariau nebebūti durniais > ir važiuoti čia, pas mane. Su kambariokais jau sutarėm, kad dar trim > gyventojam mūsų kambaryje vietos tikrai pakaks, o ir fabrike dabar > derliaus metas – reikalingi veržlūs, siekiantys aukštų tikslų ir > darbštūs daržovių rūšiuotojai. Visus kviečiu. Anglija – puikių > galimybių, darbo ir gero gyvenimo šalis, važiuokite visi čia. Tik > čia galima nesunkiai gauti kvalifikaciją atitinkantį darbą, ko > padaryti neįmanoma Lietuvoje. Žinoma, kad pasiilgstu Lietuvos. Prieš > kalėdas planuoju grįžti namo dviem savaitėms – eisiu susitvarkyti > dantų, kol dar galioja lietuviškasis sveikatos draudimas. Gi aš > Lietuvos pilietis, valstybė privalo pasirūpinti mano sveikata, apie > tai kažkur skaičiau. Tada ir pasimatysim, perlaušim kokį buteliuką, > papasakosiu apie tai, koks aš laimingas, o jūs, esantys Lietuvoje, – > durniai.