Misijose buvo gana rimtas žurnalas ir sunku buvo tuose keliuose
apiplyšusiuose lapuose surasti tai, kas nesugadintų linksmos rubrikos
stilių... Pateikiu tai, kas mane privertė šyptelėti. Cituoju:
"Mussolini pasiuntė mokslo ekspediciją į Samolį ir Lybiją ištirti
vietos gyventojų būklę. Apie savo patyrimus tos kelionės metu rašo
prof. Viaghini. Čia paduodama keleta idomumų iš jo pranešimų." ...
Pirmoji gentis kurią užtinkame važiuodami žemyn nuo Alberto ežero
pusės yra latukai. Jų kaimynai yra bari negrai. Abi gentys labai
karingos. Baltųjų abi labai nekenčia. Šitie negrai yra ypatingi. Savo
aukštumu jie viršija visus juoduosius. Vyrų, kurie yra virš dviejų
metrų aukštumo, čia galima dažnai sutikti; tai jokia retenybė. Įdomu,
kad tų ilgųjų negrų kaklai nepaprastai ilgi, o galva palyginamai labai
maža. Jų kojos gana ilgos ir laibos. Nenuostabu, kad tokie negrai gavo
tinkamą vardą: žirafos.
Negrai - žirafos nėra kvaili, neinteligentiški. Veido bruožai gana
malonūs, artimi Somali negrams, kurie žinomi kaip gyvi bernai. Ypatingai
keistas paprotis dar išliko tų negrų tarpe: jie gali valandas stovėti
ant vienos kojos. Įbeda savo ietį į žemę, atsiremia, pariečia vieną
koją iki antrosios kelio, norėdami ją paremti. Tokioj padėty jie gali
ilgai išstovėti. Žvilgsnis nukreiptas į tolumą, veidas paniuręs,
nesidairo: atrodo lyg kokie stabai. Manau, kad ši ištrauka yra iš kokių
1933 - 1936 metų žurnalo.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19905