Tuo tarpu Lietuvos finansinė sistema tapo atsparesnė įvairiems
sukrėtimams. Atlaikėme išbandymą „Snoro" bankrotu. Tai skausminga
patirtis, tačiau aiškus ženklas, kad finansinėms aferoms Lietuvoje
vietos nėra ir nebus.
 
Suvaldyta finansinė situacija neabejotinai šios Vyriausybės
didžiausias nuopelnas. Prarasdama reitingus ir aukodama populiarumą, ji
sugebėjo apsaugoti mus nuo finansinės griūties.
 
Tačiau garantijų, kad panaši ekonominė situacija nepasikartos, nėra.
Bandymų gaivinti finansinį populizmą jau girdime ne tik Lietuvoje. Nuo
skolų krizės ir taupymo pavargusioje Europoje tai gali tapti
pragaištingu užkratu, ypač išlaidavimui imuniteto neturinčiose
šalyse.
 
Mes negalime pakeisti globalios ekonominės aplinkos. Negalime išvengti
jos poveikio mūsų nedidelei ir atvirai ekonomikai. Tačiau privalome
būti pasirengę galimiems netikėtumams ir apsidrausti nuo jų.

Stabilizavę valstybės finansus, turime sutarti dėl ekonomikos variklio
- verslo skatinimo.
 
Aklai taupydami ir ribodami išlaidavimą, sumažinome ir verslo
galimybes. Negebėdami apsispręsti ir susitarti dėl namų renovacijos,
atliekų tvarkymo, jaunimo verslumo skatinimo, šiandien laidojame
nepanaudotus milijonus, galėjusius tapti naujomis galimybėmis mūsų
žmonėms ir ekonomikai.
 
Todėl būtina suderinti finansinės drausmės ir ekonomikos skatinimo
politikas, priešinti jų negalima.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19834