Na ką, sveikinam Ežerą su Jona. Va kur tikros jungtuvės! :) Aha, ne kūnai, bet protai turi jungtis ir patirti tikrąją meilę.:) Abu parašė po puikų komentarą. Na, man irgi patiko Jonos atradimas - "Vėlesnis tarnautojų, o ypač inžinierinio personalo "noras" būti partijos nariu buvo pagrįstas vien nenoru būti kažkieno pastumdėliu, ar žemesniu už mažiau išmanantį. " Nes iki šiol maniau, kad į partiją stodavo tik dėl karjeros. Nors, tiesą sakant, šiuolaikinė valdymo sistema irgi ne pačius geriausius stumia į vadovų postus. O kas dėl Jonos kilmės iš mažažemių, tai žinome tiek, kiek ji pati yra mus informavusi, tad neturėtų už tai pykti. Iš pradžių, kiek žinau, rusai žadėjo visiems mažažemiams duoti iki 40 hektarų,(reiktų pasitikrinti), gal todėl ir buvo taip laukiami daugelio. Tik vėliau buvo pasiūlytas "geresnis" - kolūkių variantas. O politikams bei intelektualams , matomai, galvas papildomai drumstė ir klausimas dėl Vilniaus krašto atgavimo. Nors viskas jau ir be jų buvo nuspręsta, kaip liudija 1939 m. rugpjūčio 23 Ribentropo-Molotovo paktas. Tik po jo Lietuva su Rusija pasirašo "tarpusavio bendradarbiavimo sutartį ir Generolo Vitkausko būriai įžengė į Vilnių. O po jo įvairiais pretekstais ir Raudonoji armija. Tautų Sąjungoj Amerika nepripažino Vilniaus krašto Lenkijai, o Prancūzija gavus po Versalio sutarties nuo Vokietijos atplėštą turtingą iškasenomis Ruro baseiną, buvo lenkų pusėje. Lenkija taip pat gavo gerą kasnį iš Vokietijos pajūryje. Jai tai buvo svarbu, nes būtų likusi be priėjimo prie jūros. Taigi, galima sakyti, kad Lenkija paskatino Lietuvos inkorporaciją į Rusijos sudėtį, ko rezultate trys nepriklausomos Baltijos valstybės išnyko iš politinio žemėlapio. Todėl dabartinė jos politika Vilnijos krašte gali atrodyti kaip naujas, pakartotinas žingsnis ta pačia linkme. Ir jei Prancūzijos socialistai, susivieniję su lenkų sikorskiniais neolibealais bei mūsų socialistais, kurie galimai valdomi iš vienos socialistus vienijančios bazės Graikijoje, sukurs tokią kritinę padėtį Europoje, kad tik Rusija galės pasiūlyti "išeitį" iš tokios ekonominės padėties, pvz., su pigesnėmis dujomis ar benzinu, tai Putino svajonės atkurti imperiją gali ir išsipildyti. Todėl aš asmeniškai visiškai pritariu mūsų prezidentės užsienio politikai tvirtinti ryšius tarp Pabaltijo Valstybių ir Skandinavijos šalių. O kas dėl Suomijos pasipriešinimo Rusijai, nereiktų pamiršti, kad ji priklausė "ašiai" ir gavo nemažą paamą iš Vokietijos. Lietuva jokios paramos iš niekjur neturėjo. Jei kur klystu, prašom pataisyti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19677