Truputis poezijos: Valentinas Sventickas Šiaurės Atėnuose rašo, kad yra poezijos eilučių, kurios atsiskiria nuo visumos ir gyvena savo gyvenimą. Nenustebau, kad pacitavo Maironį: Užmigo žemė. Tik dangaus / negęsta akys sidabrinės ir, be abejo, Mykolaitį - Putiną: Dievuli mano, kas per šviesios naktys! / Ir kas plačių padangių per aukštumas! Nuo savęs norėčiau pasakyti, kad, be šių didingų eilučių, man nėra nieko gražiau, kaip Žemė kėlė žolę, žolė kėlė rasą... ir dar mažas saulės spindulėlis nusiprausia atsikėlęs... raskila, raskila - mūsų kiemo raskila. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19421