Niekaip neįžiūriu to „ant lietuvos nesveiko religinio fanatizmo“, krankt. Tavo žiniai, religingų praktikuojančių dūšelių ir bendro gyventojų skaičiaus santykis skirtinguose regionuose svyruoja tarp 5 ir 10 procentų. Kas gi tave vimdo? - Tie du per metus komuniją priėmę pradinukai, du gatvėj sutikti kalėdų seniai, viena į velykų bobutę atsivertusi marksistė, vienas užsikoduoti priverstas poetas ir nuodėmių kamuojama prostitutė? Tavo giliu iki vėmimo įsitikinimu, kokie dar galimi nesveikieji kandidatai į „tuos ilgaskvernius visur“? - Tie, kur Kryžių kalne po savo kryželį yra palikę, ir tie, kas per vėlines uždega žvakutes. - Bandau spėlioti... O ligos šitos pavadinimas, ar ne paranoja? Matai, kiek uždavei klausimų. Ir dar vienas - tavo pačios tonu, dėl eksporto. Kodėl neišsivemi savo gyvenamoje vietoje - pačioje konstituciškai įtvirtinto masinio religinio ekshibicionizmo tėvynėje? Neturiu tikslo įžeisti ar pažeminti, krankt. Ne tam čia rašau. Atvirkščiai. Vertinu tave, dažniausiai už šviesų protą. Todėl norėčiau suprasti: kaip, iš kur atsiranda tos tavo išvados apie situaciją Lietuvoje: • iš „faktų“ bulvarinėje spaudoje? • iš „komentarų“ nemoderuojamuose šūdlaikraščiuose, kaip šis? P.s. Inerfaktas: dešimtimis vardų dešimtis komentarų kasdien ištransliuoti gebantis „ups!“ tipo anonimas realiai yra pajėgus internetu perduoti savo ligą. ;-) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19311