Ar negalima būti moraliam, sąžiningam, nežūdyti, mylėti artimas moteris, be tikėjimo į viską matatantį, mylintį-baudžiantį Dievą bei pamirtinį gyvenimą? Noriu išėjęs ramiai be jokių problemų miegoti smėlėtame kalnelyje po ošiančiomis pušimis. Be pragaro kančių , be Aukščiausiąjį šlovinančių begalinių giesmių kiniečių kalba. Dar sutikčiau, sugrįžęs į dulkęs-pelenus,skrajoti virš vilnijančių rugių laukų, šlamančių šilelių, mėlynakių ežerų, pakol reinkarnuočiausi į kuklią pavasariu kvepiančias laukų gėlelę. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19271