Šiaip aš pagalvoju, kad reikėtų kEliais šliaužti ir dėkoti, kad kas nors išvis po tiekos papiktinimų dar teikiasi klausytis apie Kristų ir Bažnyčią. Bet būna, žinokit, situacijų, kada pačiam kalbančiajam žaizdos kraujuoja, o iš jo reikalauja šypsotis ir kitus guosti. Visaip būna. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19236