Tema: POEZIJA. VYTAUTAS STANKUS
Autorius: kieciausias
Data: 2012-02-01 22:49:34

be vardo 


šią stotį jau apleido tėvas vaike laikas keltis 
skaičiuot raukšles sapnų paklodės spaudžiant dagtį 
sniegu ims degt šis miestas vaike duš į rytą sagtys 
jomis esi prisegęs veidą prie savęs ir įtikėjęs – baltas 
čia viską galima ištrint bet nenutrinsi kvapo 
kurį vos gimusiam padovanojo motina palietus kaktą lūpom 
ji sakė: dieve, koks gražus, koks tyras, supo 
ir godžiai pieno siūlais tavo veidą tapė 
išdžiūvus numirė ir jos šešėlis skleidė šviesą 
iš jos išaugo vyšnios tu verkei o varnos lesė 
tad kelkis vaike kelkis likom dviese 
kol žemė dar minkšta nes vos užsnigs – nenusikasi 



-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19184