"Tradicinio meno ir moralės vertybių išsaugojimas visuomenės jau laikomas „nenormaliu“. „Normalu“ tik tai, kas pervertinta, dekonstruota ar apversta aukštyn kojom – viskas daroma nebe morališkai, bet orališkai. Vadinasi, prisiliesti prie tradicijos – reiškia, „eiti prieš srovę“, „išsišokti“. O juk ir pats Maironis yra savitas „išsišokėlis“, ne tik kaip poetas, bet ir kaip katalikų dvasininkas – jis pirmasis ėmęsis versti „Rigvedos“ himnus, prisidėjęs prie „Bhagavad Gitos“ lietuviškosios recepcijos. Tokio tolerantiškumo kitai konfesijai, kitų palikimui ir dabar sunkiai rastume tarp dvasininkų..." Tai jau tikrai. Kai netgi "Brenardinai" pasuko neokairiųjų keliu, kultūros darbuotojams belieka atstatyti apginti KŪRĖJO KULTĄ. Nors gal Jam, Visagaliui, gal tų gynėjų ir nereikia, bet tokio judėjimo reikia mums patiems, nes tikroji kūryba negali apsieiti be savojo šaltinio. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19171