nu va, pati dabar matai - kuo daugiau zinai, tuo maziau norisi ka nors irodineti. ypac kitiems. o kai jau busi netoli zvaigzdziu, tai ir susitaikymas ateis. ne tik su savimi, bet ir su kitais. ir ne kaip trukumas,o kaip privalumas. kita mobijaus puse :) jauciu visas tas neurolingvistinis programavimas ya ne kas kita kaip manieringa moksline kalba suraizgytas dzonatanas livingstonas zuvedra. paprastai, ka moklas atranda, buna jau seniai zinoma. bet moklininkai yra tokio tipo zmones, kad jiems neaisku, kas savaime aisku, tai plukiasi visa gyvenima, kol pastys sau irodo, kas ir vaikui aisku, jei tik jo galvele nesuknista nuo mazens. tik pagalvokit, niutonui turejo obuolys ant galvos nukristi jau garbiame amziuje, kad suvoktu, jok zeme traukia. kudikiai tuo isitikina metydami barskucius is vygiu. isitikina ir zino, tik nekalba apie tai iskiliomis raizgytomis frazemis konferencijose, o pritaiko tai gyvenime, uzuot rase apie tai knyga. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18943