Sukrėtė filmas.

Lenkų kūrinys, fragmentas apie Varšuvos sukilimą (čia 1944 vasara, kai vokiečiai traukėsi, o rusai artėjo, lenkai sugalvojo, kad sumuš vokiečių likučius ir rusų neįsileis Varšuvon, gavosi, kad piso juos ir tie, ir tie), galima sakyti, kad filmas apie sukilimą, bet sukilimo detalių ten nedaug, daugiau emocijos ir vaizdai.
Bet toli gražu neprilygsta lietuvos kinematografui kur raukšlėta senolė batoną su pienu stambiu planu valgo (apie baltą arklį nesakysiu).

Tikrai vertas dėmesio filmas, bent tam, kad pamatyt ir pajust (nebijau šio žodžio po šio filmo) kovų tragediją, absurdą, beviltiškumą, išdavystę, naujai užsimezgusią meilę ir dar miljoną emocinių užtaisų.
Didvyriškumo biškis yra, bet nėra to absurdiško bravūriškumo, be kurio dar nė vienas filmas apie karą nesugebėjo apsieiti.

Kadangi žiūrėjau originalo kalba (atleiskit tautiečiai už tai, kad moku amžinų priešų kalbą), tai ir garso prasme viskas išpildyta idealiai. Emocijos, šūviai, sprogimai - viskas.

Po polsku ėmiau iš čia: http://rutracker.org/forum/viewtopic.php?t=4921904 , bet tik po to kai pasirodė lietuviškuose trekeriuose ir perskaičiau vieną komentarą:
"galiu pasakyt tik viena dalyka-lenkai dave pamoku holivudui,kaip reikia tikroviskai kurt kina.Bravo,puikus filmas,ziurejau neatsitraukdamas!" Autorius - ilgometras.