> Paoponuosiu :) (turbut issisaukdamas Vido nepasitenkinima) > Manau, kad senamiesciu paminklosaugine prieziura yra labai reikalingas > dalykas ir turetu buti daug grieztesne, o svarbiausia visiems vienoda, nes > pasidairius po ta pati Vilniaus senamiesti nebesuprasi kur senamiestis, o > kur neskoningas modernas, jei tai butu tvarkingai integruota, tai butu > saunu, bet dazniausia tai daro tiek kurie "sugeba prieiti prie tinkamu > zmoniu" ir tada jokios taisykles nebegalioja. Nesakau, kad turim gyventi > kaip akmens amziuje olose, palapinese arba sutrunijusiuose medinukuose, bet > vieningas miesto (bent senamiescio) stilius miesta tik puosia. Juk jei nori > gyventi senamiestyje suvoki, kad ten yra daugiau apriboojimu ir prie ju > reikia taikytis. Ta pati galima pasakyti ir apie uzmiescio gyvenvietas, kai > daroma pagal suderinta projekta visia gyvenviete, isvedziojamos > komunikacijos, keliai, apsvietimas, visuomeniniai plotai, tai visiems > smagiau ir graziau, o kur leidziama kiekvienam pasireksti, tai gaunasi "kaip > visada". As pats staciausi kur visiems leista pasireiksti, tai beveik visu > uzstatymai maksimaliai isnaudoti (nes toj vietoj zeme buvo brangi), > suprojektuotas saligatvis nebegali atsirasti, nes kiekvienas nori savo tvora > pastumti bent 20-30cm. i kelio puse ir pan. > Pritariu 100%. Bet jus aprasote atveji kai savininkas senamiestyje sugeba susimoketi uz "popierius". O jie kainuoja didelius pinigus. Ir desninga, kad savininkas pinigus moka tik tuomet, jeigu mato, kad tures geidziama rezultata. Visi kiti savininkai nieko nedaro, nes nekisa pinigu bergzdziai. Ir parduoti nesiruosia griuvancio pastato, nes koks skirtumas kur gyventi kaip kiaulems. > Kitas klausimas ar racionalus pasiulymai derinami greitai? Bet cia kitas > nors ir svarbus aspektas. > Man nepasitenkinima issaukia sis aspektas. Jus del jo linkes patyleti tai ir diskusijai nera pagrindo. > Del griuvenu, tai tam galioja savininko pareiga priziureti turta (ypac > avarines bukles), jei nesugebi priziureti, tai reikia parduoti, juk jei > nusiperki automobili, kuris reiklauja daugiau islaidu negu gali skirti (daug > degalu ima, genda), tai ji paprasciausiai keiti. > Tokioje puvenoje gyvena ubagai ir asocialus zmones tol kol tokie namai supuna. Tuomet ju paprasciausiai nebelieka. Is neliesto gatves fasado matosi, kad sis namas avarines busenos. Gal jus manote, kad Kedainiuose i tokius namus keliasi gyventi zmones, kurie turi finansines galimybes? As tokio namo veltui neimciau. Tai uz kiek ta nama galima parduoti, jeigu tai butu imanoma? Galiu drasiai tvirtinti, kad sekanciais metais toks namas kainuos kelis tukstancius litu. Tik todel jis dar kazkiek kainuos, nes ji pirktu NT antstoliai ir perpardavinetojai, kurie i juos keldintu visokius pijokus is daugiabuciu su skolomis ar artimiausiu miestu. Likimas tokiu "saugomu" namu yra nulemtas didzia dalimi paveldo "specialistu". Siai puvenai pasiseke, nes pamire ankstesnis savininkas ir ji paveldejo zmogus, kurio finansines galimybes leido atlikti kosmetini remonta. Belieka tik nulupti fasado lenteles ir palikti nama galutiniam nusibaigimui. As rasau apie tai, kad saugoti pavelda reikia tam, kad apsaugoti. Jeigu savininkas negali ivykdyti paveldo "specialistu" reikalavimui tai namas paliekamas iki sugriuvimo. Taip visi ir daro. Sio namo savininkas pasirode visiskai kvailys, kad emesi remonto. Nes emesi remonto neturedamas finansiniu galimybiu susimoketi uz "popierius". Nezinau ar suprantamai parasiau, kad PARDUOTI tokias puvenas taip, kad ISSAUGOTI yra neimanoma.