1. Del balansavimo:
Pasistatai po termometra ant kiekvienos atshakos paduodamo ir griztamo
geriausiai imerkiama zinoma, o ne pavirshini
Ir ta atshaka kurioje temperaturos perkritis mazesnis po truputuka 
prisukinji ir palauki pusvalandi (zinoma cia veikiant siurbliui) kol 
temp skirtumas abejose shakose susilygins. Tokiu budu surishi ne 
hidrauliskai o termodinamishkai, ta prasme, kad srautai nesimaishys ir 
gausis vienoda griztama temperatura is shakos, tai reiskia kad abi 
shakos dirbs vienodu temperaturiniu rezimu. Tiesa, jei jau dabar viena 
shaka dirba daugiau tai gali buti , kad ta balansavima vertetu daryt 
rudeni, ka zeme bus daugmaz atshilus (cia jei kolektoriai ploksti pas 
tave, o ne greziniai)


i katilo griztama SS gali ramiai leist, tiktai reikia uztikrint, kad per 
sildymo sistema bus temperaturu perkritis, kadangi didzioji dalis 
silumos siurbliu dirba atsizvelgdami i griztama temperatura, t.y. jai 
pakilus iki pvz kokiu 43 jis paprasciausiai issijungia.... tai jei 
dujiniu katilu varysi kokius 80, o gris 60 tavi SS paprasciausiai ismes 
klaida ar kazka panashaus.

Siaip viskas butu daug paprasciau jei parasytum koks pas tave silumos 
siurblys ir koks kolektorius (grezinys ar suraitytas metro gylyje kazkur 
tai..)

2011.02.11 12:54, Kancleris rašė:
> venzo yra du katilai vienas silumos siurblys (geoterminis) pajungti du
> pozeminiai kolektoriai ant vieno siurblio ( turiu itarima, kad ikiso per
> silpna, imone pora metu is eiles vazinejo kaska derino, bbs ryja ant 350 kv.
> 4000 kw menesiui), konsultavausi su kruva gudragalviu, vienintele udria
> minti kuria isgirdau, tai kad gali but kad pralaidumas nevienodas abieju
> kolektoriu, reik statyt balansinius voztuvus, bet ten irgi kaskokie
> niuansai, dabar stovi elementarus voztuvai, mastau kad dideliu invaziju
> nedaryt, gal galima igrezt manometrus ant kiekvieno is kolektoriu galu prie
> voztuvo ir galeciau pareguliuot srautus priklausomai nuo slegiu
> kolektoriuose (papildomo sildymo tenai atjungti)
>
>   po kaskiek laiko atvede dujas, tai dar papildomai dujini katila pasistatem,
> pasak dujininku galingumo uztenka 200 kv.
>
> realiai imant ir jungiant tiek viena tik kita atskirai katila pinigine
> israiska sildymui yra iki 100 lt skirtumo
> siam momentui dujinis katilas pajungtas prie sildymo vamzdziu tiesiog i
> padavima istacius trisaki ir atbulini voztuva del visa pikto, tas pats su
> abratke, bet kaskokio didesnio juntamo rezultato nera :/
>
>
>
> kaskodel galvoj kirba mintis bet tame truksta ziniu, kad imanoma kaskaip
> gudriau sujungti ir sureguliuot, vienintele mintis kuri kyla tai pajungti
> katilus nuoseklei t.y. silumos siurblio sildymo vamzdi atrjungti nuo bendro
> sildymo padavimo vamzdzio, tadum pajungineti i dujinio katilo sildymo
> paemima (abratke) ir tada jau is dujinio i pagrindini namo zildymo paemimo
> vamzdi, toliau abratke is namo jungti i silumos siurblio paemima, venzo
> gautisi toks ratas, kur pradinis sildymo taskas butu geoterminis katilas,
> toliau dujinis, ir kaskaip sureguliuoti geotermini katila kad jisai sildytu
> tik tiek kiek jis gali fiziskai "pasiimti is zemes" toliau dasildo dujinis
> katilas
> gal kas turi kaska panasaus ar turit kokiu gudresniu minciu ?
>
> buciau gausiai dekingas uz betkokius pamastymus
>
>

-- 
MaRiUs
Kaunas