Fizika - tai labai paprasta.

Daug nesigilinau kur koks zodis neteisingas, bet visa konstrukcija man 
patiko. Gal net kaz kas panasaus galetu buti fizikos vadovelio pirmame 
puslapyje, o tai kas paciame vadovelyje - sitos konstrukcijos narpliojimas, 
detalizavimas. Bent jau as, kai mokiausi, gilindamasis i kokia nors to 
semestro tema, nuolatos pamesdavau sasajas su kitomis fizikos dalimis. Ir 
tik praejus nemazai laiko pastebedavau kad tos sritys yra panasios ir 
aprasomos netgi tomis paciomi sformulemis ir kad is esmes ten mokintis jau 
nebelabai yra ka.


"awakening" <ner@ner.ner> wrote in message 
news:iirmfh$319$1@trimpas.omnitel.net...
> fizikos vienas is pagrindu yra antras niutono
> desnis, nes i ji kaip po toki vienaip ar kitaip
> ieina tokie parametrai kaip mase, laikas ir erdve.
> jis uzsiraso sitaip:
>
> F=m*a, kur m - mase. a - pagreitis, F - jega.
>
> a=v/t, v=x/t, kur v greitis, x koordinate.
>
> Padaugine jega is kelio gauname darba:
>
> A= F*s
>
> Darbas kuri reikia atlikti, kad kunas visiskai sustotu,
> yra kinetine energija:
>
> E=(m*v^2)/2
>
> Is antrojo niutono desnio isplaukia reliatyvumo teorija,
> kuomet turim dideli greiti, o taiop pat ir kvantine mechanika nuomet 
> turime mazas mases.
>
> Gamtoje egzistuoja keturios fundamentalios saveikos:
> gravitacine, elektromagnetine, stiprioji ir silpnoji.
>
> Gravitacine saveika pvz:
>
> F= G ((m(1)*m(2))/r^2)) kur G - gravitacijos konstanta.
>
> elektromagnetinej saveikoj atitinkamai, butu
> vietoj masiu kruviai, o vietoj, gravitacines konstantos
> elektrine konstanta.
>
> Is antro niutono desnio kuomet greiciai dideli, mums
> svarbi konstanta yra sviesos greitis. O kuomet mazos
> mases mums svarbi yra planko konstanta.
>
>
>
>
>
>