Sail schrieb: > Visa tai tiesa ir puikiai suprantama. > > Tiesiog vertejas turetu pats suprasti, ka parase, ir parasyti taip, kad > suprastu ir skaitytojas taip pat, kaip suprato vertejas. Tada liktu tik > vertejo supratimo klaidos (vertejas suprato neteisingai), ir neliktu rebusu > tipo "ka jis cia tokio parase?" Aš tau pritariu, bet žinok, taip mano ne visi, ypač kalbininkai! Egzistuoja dvi gana diametralios nuomonės, dėl kurių kartais tam tikruose ratuose kyla vos ne kryžiaus žygių vertos kovos :) Viena pusė teigia (pavadinkime juos "kalbos puristais"), kad, jeigu gerai moki kalbą (kai kurie daro nuolaidą, kad gerai mokėti nepakanka, reikia mokėti _labai_ gerai), tai aprašomojo dalyko suprasti visiškai nebūtina, nes, jeigu teisingai perteiksi žodžius ir jų gramatines sąsajas, tai ir bus perteikta viskas teisingai, o specialistas, skaitantis vertimą, to nė nesupras. Kita pusė (pavadinkime juos "technokratais") teigia, kad kalba ir kalbos kultūra yra antraeilis dalykas, į originalo stilių dėmesio iš viso nereikia kreipti, svarbu, kad skaitančiajam būtų aišku. Aš nepriklausau nei vienai, nei kitai partijai, ir galvoju, kad vertimas - tai nuolatinis balansavimas tarp abiejų dalykų. Nors, jeigu tenka rinktis, IMHO geriau išmanyti dalyką - ar bent jau turėti noro ir užsispyrimo išsinagrinėti, kas prie ko. Žinoma, idealu, kai tobulai moki kalbą ir labai gerai išmanai verčiamą dalyką. Tačiau lietuvių kalbos vertimų rinkoje tai įgyvendinti pakankamai dažnai neįmanoma - ji tiesiog per maža. Todėl klientui pasiseka geriau arba prasčiau, priklausomai nuo jo supratimo, vertimo svarbos vertinimo ir - last but not least - finansinių galimybių. > Senais laikais moke mus techninio vertimo vidurinej mokykloj. Vilniuj? Principas buvo > toks - suprasti teksto esme, ir parasyti kita kalba, kad esme liktu > nepakitusi. Cia ne meno kurinys, o viso informacija. Na, ne meno kūrinys, o bet tačiau vistiek autorinis :)) Ta prasme, tas instrukcijas, vadovus ir t.t. kažkas rašo, ir rašantieji turi savo stilių, geriau arba blogiau moka reikšti savo mintis. Ir kartais originaluose būna toklių perliukų, kad Dieve Dieve... Aš nameanu, kad mano, kaip vertėjo pareiga taisyti originalo stilių. Beje, iš patirties pastebiu tokią koleriaciją - firmų, skiriančių didelį dėmesį vertimo kokybei dokumentai ir paruošti būna daug profesionaliau. > Tarp kitko, mokausi uzsienio kalbu imdamas tarkim angliska originala ir > skaitydamas vertima kita kalba. Ir metodas veiksmingas, ir labai idomu > matyt, kiek menines vertes pavyksta grozines literaturos vertejui perkelti i > kita kalba. Daug niuansu deja dingsta. Grožinės literatūros vertimas yra daug daugiau "kalbinis". Čia reikia tikrai būti kalbos su visais jos niuansais specialistu - tiek tos, iš kurios verčiama, tiek ir gimtosios. Išversti taiip, kad atitiktų ir žodis, ir prasmė, ir niuansas - didelis menas. Apie poezijos vertimus iš viso nešneku :)