Labai tingėdamas, bet pareigos jausmo spiriamas, ėmiausi taisyti vieną bandomąjį darbelį (kas sugalvojo 3 puslapių bandomuosius darbus? kas imasi tokius daryti?). Prie pirmos dviejų sakinių pastraipos prarymojau 15 minučių (visam darbui skirta valanda, kurios užtenka tik tuo atveju, jei darbas daugmaž idealus), nesugalvodamas, ar man čia viską perrašyti, parodant, kaip, mano nuomone, turėtų tai skambėti, ar tiesiog viską pažymėti prikabinant komentarą, kad išversta pažodžiui (beveik paraidžiui) ir dėl to nieko neina suprastio. Pažiūrėjau į likusius 2,9 puslapio ir pasirinkau antrąjį variantą. Jei tą darbelį vertęs kolega netyčia čia lankosi (kuo labai abejoju), tai iš karto atsiprašau už kritiką, bet yra pasaulyje ir kitų profesijų, kur gal gamta daugiau gabumų skyrė, todėl geriau negaišinti rimtai į darbą žiūrinčių žmonių ir nešvaistyti vertimų biurų pinigų. Man padėjo pats bandytojas – kai kitoje pastraipoje perskaičiau kaip „they sit around and wait“ išversta „po to susėda ratu ir laukia“ nusprendžiau parašyti klientui, kad jau iš pirmųjų eilučių mtayti, kad vertimo nelabai galima pavadinti vertimu ir pasiūlyti neimti pinigų, bet nepildyti tos vertinimo formos, kur reikia kiekvieną klaidą pažymėti ir ją aprašyti.