Tema: Lietuviai užkariauja Lenkija
Autorius: coolverstukas
Data: 2009-03-19 18:19:36
Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo, o 
šių metų kovo 11-ją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas mūšis. 
Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė atlietuvinti 
istorinės Jotvingių žemės. 
Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto 
(Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose, užkirsdama kelią 
lenkams įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia, alkanas lenkas – 
menkas kareivis. 
Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui 
nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave. Šiame 
mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač 
ryškūs. 
Prekybos centre "Kaufman" iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu: 
"Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių 
svarstyklių". Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų 
"Maximose", 
valstybinės kalbos sargybiniai išprotėtų. Bet Augustave atitinkamo 
lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai nežino, kaip pasverti 
morkas ir obuolius. O todėl, kad lenkai didesnėse parduotuvėse pasirodyti 
nedrįsta. 
Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis, 
dešromis ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai, kurių rankenas it 

kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos lietuvių rankos. 

O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė ciocia 
Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu. 
"Cholera litewska", – šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais, atskrieja 
suvalkietiškas karo šūkis "blietj"! 
Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais su 
lietuviškais numeriais. Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it nuolankūs 

tarnai, po valytuvais kaišioja lietuviškai parašytus reklaminius 
prospektus, siūlančius Augustave įsigyti pigių santechnikos ir interjero 
prekių. Kaip greitai lietuviškai išmoko, pataikauja. 
Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą ar 
kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti. Keista tik tai, kad 
pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į kavinukę Augustavo 
aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į pyragaitį ir 
šaukia "kawy i pyragiego", o padavėja mekena: "co takiego, co takiego?" 
Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves siaubiantys lietuviai taip 
skatina svetimos šalies ekonomiką, o savąją skurdina. Tačiau kiekviena 
imperinė misija reikalauja saviškių aukų. Po Napoleono Bonaparto žygių 
Prancūzijos iždas buvo tuščias kaip "Snaigės" darbininko piniginė, bet 
užtat pusė pasaulio klaikiai bijojo prancūzų kelis dešimtmečius. 
Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę, jetitvaitatj!