pas mus kaime buvo dvarniaškė Musytė, kurią šėrėm belekuo - dažniausia 
maistu nuo stalo ir kitokiom atliekom, kaulais - būtinai, keptais, virtais, 
žaliais - čia buvo akcija atrakcija Musytei kaulų duot. Gyveno 14 metų ir 
mirė įkąsta vilko, būdama dar visai ne ant spalių krūvos. Apie kažkokius 
veterinarus ir skiepus tada net kalbos nebuvo. Ir tokių šunų buvo pilnas 
kaimas. Ir katę turėjom, irgi visą vaikystę atsimenu, kaip minimum 15 metų 
gyveno. Katę šert seneliai draudė, nes tada ji mol pelių negaudys, bet ji 
labai mėgo tarybinę šlapiankę ir mes jai nuolat jos pasukdavom. Ir mes ją 
girdėm pienu!
Sutinku, katė gyvo maisto pasigauna, gal ir galima jos dietą sudėlioti pagal 
tai, kiek ko yra pasigautame žvėryje. BET. Katė dažnai suėda ne visą auką. 
Vienas biologas afrikietis man sakė, kad liūtai, pasigavę žvėrį, suėda jo 
vidurius - tai gauna visų pirma stipriausieji, tik tada ėdama mėsa. Dalis 
mėsos su kaulais paprastai lieka hienoms. (mūsų katė elgdavosi panašiai, 
lavonų liekanose paprastai nebūdavo pilvo ir galvos). Tai koks fintas 
nustatyti dietą pagal viso žvėries sudėtines dalis? Apskritai, ar šuo 
medžioja? Ta prasme, psichiškai sveikas, šeimininko nenudresuotas pagal savo 
iškreiptą šuns įvaizdį. Mano galva šuo - labiau hiena ir jo organizmas tam 
pasiruošęs. Šeimininko smegeninė kartais tam nepasiruošusi, bet prie ko čia 
šuo



"monaxas"  wrote in message news:lvg6sp$9t6$1@trimpas.omnitel.net...

Ir nieko.

"rr" <rr@rr.rr> wrote in message news:lvehkt$hhs$1@trimpas.omnitel.net...
> On 2014.09.18 14:51, monaxas wrote:
>> Nežinau kam čia taikai, bet prieš paklausdamas paminėjau, kad mano sabaka 
>> gauna kaulų ir dar kaimynai atneša.
>> Viduriuojančio kraujais nemačiau,  iš analinės angos skeveldrų 
>> netraukiau. Kokių dar reikia argumentų, kad nesutikti su eiliniu atrastu 
>> baubu ir isterika?
>
> Prie ko čia isterika? Aš daug traumų nematau kol klinikose nepabūnu, ir 
> ką?
>