Tema: Re: Na, ką?
Autorius: RaR
Data: 2013-09-15 17:36:31
Berods nerašiau, kad turime prisirišti prie rusiško importo. Kaip tik 
rašiau, kad turime turėti alternatyvų, kad iš jų pirktume tik tada, kai 
ji bus pigesnė, o kai brangesnė ar iš vis užsukamas kranelis - pirkti iš 
vakarų ar šiaurės. Rašydamas apie rinkos kainas, turėjau omeny būtent 
mūsų regiono kainas vakaruose ir šiaurėje, nes Rusijoje iš esmės jokios 
laisvos energetinių šaltinių rinkos nėra. Aš už tai, kad negaminti 
patiems kažko brangiau, jei galima tai nusipirkti pigiau iš gana 
patikimų tiekėjų - tai yra tos erdvės, kurioje yra laisva rinka ir kur 
kainas galima daugiau-mažiau prognozuoti, jų staigiai nekeičia ir 
nenustato skirtingoms šalims skirtingų kažkoks politikas. O jei rusai 
siūlys pirkti pigiau - kodėl gi tuo nesinaudoti?

Kažkodėl savos naftos neturime, bet automobiliai rieda bei kuro kainos 
neskaitant mokestinių ypatumų yra praktiškai tos pačios kaip ir kitur 
Europoje. Tas pats yra su kompiuteriais ir jų detalėmis, ŽŪ technika, 
praktiškai visomis transporto priemonėmis ir daugybe kitų dalykų - juos 
visus galima vadinti strateginiais, nes be jų neįmanoma šiuolaikinė 
ekonomika. Lygiai tas pats galioja ir elektrai. Jeigu kažkas 
apskaičiuoja, kad galime naudingai gaminti elektrą, tai tegul ir gamina, 
bet į tai, kas apsimoka, pinigus investuos ir privatus verslas. O jeigu 
atsisakysime specializacijos, užsidarysime sienas ir valdžia pradės 
gaminti tautinę elektrą, automobilius, ŽŪ techniką, kompiuterius ir visą 
kitą, būsime labai nepriklausomi, bet gyvenimo kokybė bus kaip Šiaurės 
Korėjoje.




2013.09.15 14:53, Laimis rašė:
> RaR rašė:
>
>> Su dujomis, nafta ir pan. daugiau nieko nepristrateguosi - kai pats
>> pasigaminti negali, reikia turėti kuo daugiau tiekimo alternatyvų. O
>> jeigu rusas pasiūlys dujas pirkti brangiau nei kitiems, bet pigiau nei
>> iš kitur - niekur nedingsi, vis tiek iš jo apsimokės pirkti. Jeigu
>
> Va, va. Pigiau kokioje perspektyvoje ir kiek tai galiausiai kainuoja
> ekonomikai, kai pigi kaina pasidaro brangi plius prasideda virvučių
> tampymas (LD vamzdynai juk mūsų pačių rankomis pas rusą persirangė jam
> tas virvutes tampant) ir ekonominis šantažas? Pakeisk dujas į elektrą ir
> pamatysi, kad naiviai laukdami (nu tai jei rusas pigiai duos, tai mums
> savo AE nereikia, tegu jis eksportuoja, pirksime iš jo), mes lipame ant
> to pačio grėblio. Dujos plius kokio trečdalio, jei tik ne pusės elektros
> importas — kone kontrolinis mūsų energetikos balanso paketas. Prisirišti
> prie tokio kaimyno (ir strategiškai ir ekonomiškai) neapsimoka, net jei
> tektų už tai mokėti didesnius alternatyvų kaštus.
> Jei jų AE prisijungia prie regiono tinklų (o to jie siekia; net per mūsų
> infrastruktūrą; tiesa, dabar apskritai užsišaldė ir jų projektas, kai
> mūsiškis sustojo...), tai kylant regiono energijos poreikiui
> (tendencija) ir vis labiau ryškėjant deficitui, jie tampa dominuojantys
> eksportuotojai, rinkos veikėjai (plius dar niuansas, kad į ekonominį
> naudingumą jiems gali būti ir nusispjauti siekiant savo tikslų; tai
> visai tikėtinas rinkų skaidymas, neskaidri kainodara ir vis kiti
> rusiškieji tiekimo bonusai) ir turime tą pačią priklausomybę.
>
>
>> Dėl elektros - gali ir savo pajėgumus turėti. Jei tie pajėgumai savo
>> produkcijos kaina gali konkuruoti su importiniais - tuomet nėra jokių
>> problemų, į juos gali ir investuoja privatus verslas. Kitą vertus galbūt
>
> Importas iš rusų yra nepatikimas. Jis net neturėtų būti svarstomas, kaip
> pagrindinis šaltinis. Tik kaip papildomas, neesminis, vertinant riziką.
> Nes rinkos ekonomikos dėsniai jų eksporte visiškai nebūtinai veikia (ar
> veikia pagal jų permainingą geopolitiką, naudojant šantažą ir virvučių
> tampymą).
> O kai visa nuosavos AE atsisakymo motyvacija yra pagrįsta tuo, kad tegu
> rusai stato savo AE, mes nestatykime, pirksime iš jų, juk čia rinkos
> ekonomika ir mums apsimoka iš jų pirkti, tai...
> Savo pajėgumus (rezervą) turėti — privalu. Nes importas gali nutrūkti
> (avarija tiekimo tinkluose pavyzdžiui), o tai reikštų katastrofiškus
> padarinius. Tačiau rezervas nesiveržia konkuruoti. Nesiveržia konkuruoti
> ir savieji pajėgumai, jei jie neviršija vidaus poreikio. Ir tuo labiau
> pavojinga (trumparegiška) savuosius, kad ir brangesnius, pajėgumus
> pakeisti importu iš rytų, taip užsineriant apynasrį. Tiek priklausyti
> nuo importo (virš 60%), kaip yra dabar Lietuvoje yra jau visiškai
> nenormalu, pavojinga.
> Dabar ~60% visos Baltijos valstybių elektros pagaminama Estijoje, nors
> perpektyvos nedžiuginančios, nes didėja regiono poreikis ir Narva
> ~2016'uosius sulauks problemų. Patys estai skambina pavojaus varpais,
> nes pagal jų prognozes ~2016-2017'ais, pritrūks energijos.
> Vos tik įvyko tas kvailas referendumas, estai susirūpino dar vieno Narva
> bloko statyba. O juk galėtų tiesiog importuoti energiją (konstruoti savo
> energetikos strategiją ant pigaus importo iš rusų)...
>