On 2013.05.22 10:56, RaR wrote: > Na tai aš ir neneigiu, kad JAV ir ypač Japonijos CB gali gelbėti savo > šalis nuo bankroto, esant reikalui nupirkdamas didelę dalį jų > obligacijų. Vis tik čia buvo diskusija dėl fundamentalesnių dalykų - > atseit jų vyriausybės gali neribotai, be jokio užstato spausdinti > pinigus. Vyriausybės pinigų spausdinti negali, CB jiems jų skolina, o ne > duoda, ir tai daro vadovaudamiesi savo tikslais, visų pirma žiūrėdami > savo leidžiamos valiutos stabilumo. JAV ir ypač Japonijos CB jų > vyriausybėms yra kaip geri turtingi kreditoriai - skolina daug, jeigu > trūksta skolos neatidavus, dar paskolina, bet skolos nenurašo. Jeigu > FED'as neribotai skolintų vyriausybei, jis ir kitos valstybinės įstaigos > laikytų ne 47% JAV skolos, o 100%; dabar gi daugiau nei pusė skolos > laiko ne valdžios institucijos, iš jų 28% užsieniečiai, ir jiems visiems > reikia mokėti palūkanas. Bet jeigu FED vyriausybei skolintų neribotai, > doleris greitai taptų nieko vertais popierėliais. Trūkt už vadžių, vėl iš pradžių. Valstybinio sektoriaus dalys veikia išvien siekdamos bendro rezultato. Dažniausiai tikslai būna trys - ekonomikos augimas, mažas nedarbas, stabilios kainos. > Eurozonos sistema braškėjo dėl to, kad nebuvo griežtai kontroliuojamos > šalių skolos. Tas ECB vykdomas jų obligacijų supirkinėjimas (nors kol > kas ir ne itin dideliais mastais) - tik laikina gelbėjimo priemonė. > Tvirčiau stovinčios šalys nesusitaikys su tuo, kad euras būtų pastoviais > skiedžiamas finansuojant ir didinant iki begalybės kai kurių šalių > skolas ir taip jas išlaikant. Einama kitu keliu - didės biudžetų > kontrolė, kitaip tvirtesnių ekonomikų šalys atkabins "nachlebnikus" arba > pačios pasitrauks iš tokios lėšų perpumpavimo iš vienų šalių kitoms > sistemos. Iš esmės taip. Kadangi matosi, kad realios politinės valios reformuoti šlubuojančią eurosistemą (juk net Estijos ekonomika, kuri yra tobula, šiais metais patyrė vos ne Kipro lygio nuosmukį) nėra, tai šalims teks rinktis - arba vegetuoti/smukti eurosistemoje, arba grįžti prie vietinių valiutų. > Ne vien įstatymu, bet ir rezervais. Kad CB vykdo monetarinę politiką, > akivaizdžiai reguliuoja valiutos kiekius - akivaizdu, apie tai > prirašytos krūvos vadovėlių, ir nesinori dėl to daugiau aušinti burnos. > Vien tik įstatymu paremta valiuta būtų panaši į sovietinį rublį - > dekretu nustatomas kažkoks jo kursas kitos valiutos atžvilgiu, kuris > realioje rinkoje negalioja, nes bet kokios prekės, taip pat ir pinigo > kainą apsprendžia jo pasiūlos/paklausos santykis, o užsienio prekyba > vykdoma vien užsienio valiuta. O kas sakė, kad pvz. JAV dolerio ar jenos kursas nustatomas įstatymu? Valiutų rinkoje jis pastoviai svyruoja. Palyginimas su rubliu švelniai sakant ne į temą. > Valdžių atskyrimas labai svarbus ir jis tikrai daug ką keičia. Tu nori > pasakyti, kad sistema, kurioje tas pats asmuo turi ir ministro, ir > pinigų spausdinimo, ir policininko, ir teisėjo funkcijas, yra tapati > sistemai, kurioje tos funkcijos atskirtos, kai jas skiria skirtingi > valdžios atstovai, dažnai išrinkti skirtingu metu, kuriems įstatymu > pavesta vykdyti tam tikras funkcijas ir yra kontroliuojančios > institucijos? Tada toliau šia tema nėra ko diskutuoti. Tai yra tik techninės detalės. Valstybinio sektoriaus dalys veikia išvien siekdamos bendro rezultato. Dažniausiai tikslai būna trys - ekonomikos augimas, mažas nedarbas, stabilios kainos. > Čia seniau jau daug samprotavimui apie tą "money multiplier" - kad tai > klaidinantis terminas. O kaip M1 priklauso su M3 gali pasamprotauti. > Pažiūrėsime kokia prasmė įdėta į šią frazę. Kaip ir sakiau - augant M3, CB didina ir M1. > Palūkanos už indėlius CB sąskaitose - tai mažai reikšmingas instrumentas > CB monetarinėje politikoje. Kokias priemones CB naudoja siekdamas > pagrindinės palūkanų normos - tos, už kurią komerciniai bankai lėšas > skolina vienas kitam tarpbankinėje rinkoje, kokias priemones naudoja > reguliuodamas infliaciją ar savos valiutos kursą kitų atžvilgiu, gali > vėlgi pasiskaityti wikipedijose, nes tikrai labai nepanašu, kad esi > skaitęs vadovėlius šia tema. Matosi, kad kažkur kažkokias naujienas ar > komentarus paskaitei, susidarei kažkokią nuomonę, bet visiškai neturi > išsamesnio ir pilnesnio vaizdo. Dabar neturiu laiko ir tingiu rašyti čia > ilgą paskaitą. Aš irgi neturiu laiko ir tingiu. Bet jei trumpai - CB labai aiškiai nustato ribas kuriose gali plaukioti tarpbankinė palūkanų norma ir tam nereikia reguliuoti pinigų kiekio. Kiekis susireguliuoja pagal kainą, o ne kaina pagal kiekį. Monetarinė politika apskritai yra mažai efektyvi skatinant/slopinant ekonomiką ar kovojant su infliacija, o valiutų kurso protingi CB apskritai nereguliuoja. > Centriniai bankai savo valiutos vertę ilguoju laikotarpiu apsprendžia > reguliuodami jos kiekį. Tik visiškas debilas gali manyti, kad išdalijus > dolerių kiekį, kuris padvigubintų esamą rinkoje, O kodėl nepatrigubintų? Patinka man tokia argumentacija. Pvz. kadangi patrigubinus MMA išaugtų infliacija, tai MMA didinti negalima apskritai. Kadangi 10 kartų padidinus dolerių kiekį jis nuvertėtų, tai dolerių kiekio negalima didinti apskritai. > dolerio/euro ar kitos > valiutos santykis nepasikeistų. O esant reikalui, kai reikia trumpam > pakoreguoti valiutos kursą, CB ir tiesiogiai įsikiša į valiutų rinką. > Tiesa, stambioms valiutoms, nesusaistytoms kažkokias kurso > įsipareigojimais, tam retai yra reikalas. Ir tai kursas dažniausiai silpninamas (nesenas atvejis kai Šveicarijos CB dirbtinai smukdė CHF kainą euro atžvilgiu), nes CB turi faktiškai neribotas galimybes tą daryti. Britai kažkada bandė svarą dirbtinai stiprinti, bet jiems nepasisekė. Tai apskritai gana beviltiškas ir beprasmis reikalas.