> > Apie ką ir kalbu. Vyriausybė, iždas ir CB yra to paties valstybinio > sektoriaus dalys. Be to kaip pats rašai - didelę dalį valstybių skolų > valdo tų pačių šalių CB. Kitaip sakant valstybinis sektorius nusipiešia > pinigus, perdeda ir vienos kišenės į kitą, pavadina tą procesą skolinimu > ir išleidžia į apyvartą. Jeigu skolos būtų nurašomos, tada taip - pinigų išleidimas be jokios galimybės juos išimti iš rinkos. Bet kiekviena valiuta gyvuoja tol, kol ji nėra leidžiama į apyvartą be jokios galimybės ją iš ten išimti. Pvz. JAV buvo laikotarpių kai valstybės skola siekdavo žymiai didesnį procentą BVP net nei dabar, ir ji visada sugebėdavo tą skolą sumažinti, t.y. išpirkti didelę dalį obligacijų ir grąžinti didelę dalį pasiskolintų pinigų. Kadangi FED'ui nė karto neteko nurašyti skolų ir prarasti kontrolę nors daliai savo išleistų dolerių, todėl juo tokį ilgą laiką ir pasitikima. > Tik dar prieš tai prancūzams okupavus Rūro regioną buvo sužlugdyta > Vokietijos ekonomika. Lygiai tas pats Zimbabvėj - kai negrai atėmė iš > baltųjų žemes žlugo šales ekonomika, kurios rezultatas - infliacija. Galima iki užsimušimo įrodinėti kas pirmiau - višta ar kiaušinis. Aišku, jokia normali valdžia šiaip sau valiutos ir tuo pačiu ekonomikos nežlugdo, dažniausiai tai kyla iš desperacijos susidūrus su sunkiomis ekonominėmis problemomis, bandoma prasilaikyti bent kažkiek iki visiško žlugimo. Tačiau faktas, kad esant hiperinfliacijai ekonomika normaliai funkcionuoti negali - sutrikę atsiskaitymai, neįmanomas taupymas, investicijos ir skolinimas. Todėl gelbėjant bet kokią žlugusią ekonomiką praktiškai visada pradedama nuo priemonių prieš hiperinfliaciją. > Laikas atsisakyti gariūninės terminologijos. Litas yra konvertuojama > valiuta, nes LB garantuoja, kad už litą tu gausi ~0,29€. Doleris yra > nekonvertuojama valiuta, nes FED'as tau nieko negarantuoja. Lygiai kaip > BoJ nieko negarantuoja dėl tavo turimų jenų, o ECB dėl eurų. Čia ne gariūninė terminologija, o visuotinai priimta. Tai tu nekonvertuojama valiuta vadini "fiat currency", o tikroji konvertuojamumo esmė ta, kurią jau parašiau. Tai, ką tu vadini konvertuojama valiuta, iš tikrųjų yra "pririšta" valiuta (pegged currency) - ar tai prie kitos valiutos, ar prie aukso. Ir šiaip, nors oficialiai "fiat currency" į nieką fiksuotu kursu nekeičiama, visos tokios valiutos yra garantuotos didesniu ar mažesniu kitų valiutų, vertybinių popierių ir tauriųjų metalų rezervais. Kitaip tokios valiutos kiekio būtų neįmanoma reguliuoti, ir ji ilgai neišsilaikytų. > Kaip ir sakiau - valstybės skolos platinimas yra archaiška monetarinė > operacija palūkanų normos apatinei ribai nustatyti. Techniškai jos > galima ir nevykdyti, yra ir kitų priemonių tam pačiam rezultatui > pasiekti. Pvz. mokėti palūkanas už atidėjimus. Vėl tu giedi tą pačią maišalynę. Vyriausybės obligacijas platina dėl to, kad nori pasiskolinti pinigų, jos jokių palūkanų normų nenustatinėja - tai ne jų funkcijos. O centriniai bankai gali rinkoje pirkti tas obligacijas, gali jas parduoti, taip didindami ar mažindami pinigų kiekį rinkoje ir kartu su kitomis priemonėmis nustatydami užsibrėžtą palūkanų normą. > Tik iš wikipedijų ir mokytis ;) Žinai, jeigu dauguma diskutuojančiųjų njūsuose perskaitytų apie diskutuojamą subjektą bent straipsnelį wikipedijoje, jie tiek daug sužinotų, kad dažnai net neliktų apie ką ir diskutuoti. Perskaityk wikipedijoje straipsnelius "FED", "Central banking", dar kelis, ir sužinosi atsakymus į visus klausimus ekonominėmis temomis, kurie tave kankina jau keletą metų. Pastebiu, kad labai daug žmonių metų metus samprotauja kai kuriomis temomis, kuria neįtikimiausias ir nelogiškiausias teorijas, bet nepasivargina gauti elementarių tos temos žinių. >> Patraukti gali laisvai. Parduoti dalį turimo rezervo - ir tavo pinigai >> iš rinkos išnyksta, > > Tai yra tarpbankinės rinkos likvidumo reguliavimas. Jokio rezervo tam > nereikia - juk valstybės skolos popierių gali išleisti kiek nori. > Bet augant M3 centrinis bankas vėl bus priverstas atitinkamai didinti M1. Vėl kažką paistai, nesinori elementarias tiesas kažkelintą karą kartoti. Ir kodėl CB turi didinti pinigų kiekį augant C3? Padidėjus pinigų judėjimui paprastai kyla ir infliacija, o tuomet CB kaip tik stengiasi mažinti pinigų kiekį. >> pakeli bazines palūkanas, ir sumažėja noras >> skolintis bei paleisti pinigus į apyvartą. > > Apie ką ir kalba - CB reguliuoja pinigų kainą, bet ne kiekį. Tai ta kaina pagrinde ir didinama per kiekio reguliavimą. Pinigai, kuriuos skolinasi komerciniai bankai tiesiogiai už šio nustatytas palūkanas, sudaro tik labai mažą dalį jų kiekio rinkoje. O pinigų kainą rinkoje, kaip ir visų kitų prekių, lemia pasiūlos-paklausos santykis. Kadangi pinigų paklausos CB tiesiogiai veikti negali, savo pinigų kainą jis reguliuoja keisdamas jų kiekį. Detaliai visus monetarinės politikos mechanizmus aiškinti užtruktų labai ilgai, todėl vėlgi siunčiu tave pasiskaityti wikipedijos straipsnelį dominančia tema.