On 2013.05.20 22:06, RaR wrote: > Stipri valstybė gali labai greitai savo valiutą sužlugdyti jeigu > apriboja CB funkcijas ir vyriausybė pradeda reguliuoti pinigų > spausdinimą. Visa tai tėra opiumas liaudžiai. Realiai gi vyriausybė ir CB yra to paties valstybinio sektoriaus dalys, ir būtent valstybinis sektorius turi pinigų leidybos monopolį (tiesa paprastai bent iš dalies realizuojamą per privačius komercinius bankus). > Tai jie ir nėra idiotai, nes nesivadovauja tokių proto bokštų kaip tu > patarimais dėl pinigų nesiskolinimo ir jų prisispausdinimo. Jeigu JAV ir > Japonijos vyriausybės turėtų pinigų leidimo monopolius, joms nereikėtų > skolintis, ir jos neturėtų tokių didžiulių skolų, nereikėtų pastoviai > spręsti ir valstybinės skolos problemos. Bet būdami neidiotai, jie > pinigų leidimo monopolį suteikė ne vyriausybėms, o savo gana > nepriklausomiems CB, turintiems kiek kitus tikslus ir sprendžiantiems > kiek kitus uždavinius nei vyriausybės. Atmetus opiumą liaudžiai - valstybinis sektorius (vyriausybė+iždas+CB) bet kada gali apmokėti savo sąskaitas nes turi pinigų leidimo monopolį. Mokesčių surinkimas yra visai atskiras procesas ir jo tikslas yra ne finansuoti valstybės išlaidas, o sukurti paklausą valstybinio sektoriaus leidžiamiems pinigams ir reguliuoti bendrąją paklausą. Lygiai taip pat skolos vertybinių popierių leidimas neturi nieko bendro su valstybinio sektoriaus išlaidų finansavimu. Kaip ir minėjau, tai tik monetarinė priemonė CB naudojama pinigų kainai tarpbankinėje rinkoje reguliuoti. O visos tos "didžiulės JAV ar Japonijos skolos" rodo tik vieną dalyką - kiek dolerių ir jenų yra "sutaupyta" pasaulyje. >> CB nereguliuoja pinigų kiekio rinkoje - tiesiog neturi tam priemonių. > > > Kaip tai nereguliuoja? Tai viena pagrindinių jų funkcijų. Priemonių turi > pakankamai - pagrinde supirkdami vertybinius popierius, užsienio > valiutas ir brangiuosius metalus - taip tiesiogiai padidindami savo > leidžiamų pinigų kiekį rinkoje, kai nori sumažinti - visa tai parduoda; > nustatydami privalomųjų atidėjimų procentą komerciniams bankams ir kt. Tai tik M1 reguliavimas, o platesni piniginiai agregatai plečiasi ir traukiasi priklausomai nuo poreikio. Tai labai gerai matosi dabartinės "krizės" metu - M1 plečiasi, o M3 traukiasi.