Pabandom garsiai pamąstyti tema, kuo iš esmės skiriasi CB ir bet kokio pinigų padirbinėtojo daroma pinigų emisija. Aš matau tik sekančias:

1. Nelegitimu centrinės valdžios atžvilgiu.
        Bet jeigu esi su pažiūromis, kad esi aktyvus pilietis, puikiai besitvarkantis savivaldoje, o paties požiūris centrinės valdžios aspektu - kraštutinis liberalizmas, tai iš esmės darosi joks skirtumas, kas yra centrinė valdžia, o labiau kas atlieka CB vaidmenį.

2. Nėra apskaitoma emisija statistikoje, todėl sunkiau susiskaičiuoti valstybės lygmeniu ir klausimas, kaip tai veikia valiutų kursus, jeigu CB yra savarankiško/nepriklausomas emitento modelyje.

3. Prastesnė banknoto kokybė, kuri, jei pradedama gilintis, gali būti mažiau pageidaujama/nepageidaujama užsienio rinkose. Bet darome prielaidą, kad vertingos valiutos ir padirbiniai bus adekvačiai vertingi ir kokybiški (nes EUR padirbinėti apsimoka, o ZUSD - ne).

Dar prielaida, kad atspausdinti baknotus/nukalti monetas turi pakankamai ryškius kaštus, kuriuos sudaro ir spauda ir platinimo kaštai (nes dažniau nepavyks išplatinti didesnės emisijos tiesiai emitentu, nes juo nepasitikima), tuo tarpu paprastam piliečiui po vieną ar kelis baknotus turėti ir apie jų leidėją nesukti galvos - dzin.

Kur link suku - tarkime jeigu turime 2% infiliaciją, tai atsiprašant, kuo ji IŠ ESMĖS skiriasi, jei buvo sukurta CB fiatmoney quantative easing nuo tos, kurią atspausdino pinigų padirbinėtojas?

Arba kitas įdomus klausimas - ar įmanomas veikiantis modelis (t.y. negriaunantis ekonomikos), kada vienoje valstybėje yra du arba daugiau CB su nepriklausomomis emisijos teisėmis, ir tarkime jie negali susitarti tiesiogiai, o yra priversti komunikuoti tik per rinką. Nežinau, ar toks modelis automatiškai negravituotų į 1'o CB modelį dėl paskatų spaudimo, bet manau verta padiskutuoti.