Labas rytas, Noriu pasidalinti su Jumis keletu ištraukų ir neseniai išleisto pasaulinio garso Švedijos ekonomisto Anderso Aslundo išleistos knygos, kurioje nemažai pozityvaus dėmesio tenka A. Kubiliaus sėkmingai kovai su krize bei jo vykdomai finansų politikai. Kas čia vis mėgo ironizuoti, kad nebus rašomos knygos apie Kubiliaus darbą? :) Gero skaitymo. Anders Aslund savo neseniai išleistoje knygoje apie Rytų Europos finansinę krizę (angl." The last shall be the first: The East European Financial Crisis") rašo: "Didžiausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija - labiausiai krizės paveiktos šalys - išvengė devalvacijos, priešingai nei tvirtino didžiulis Amerikos ekonomistų būrys. Vietoj to šios trys Baltijos šalys ėmė vykdyti vadinamąją "vidinę devalvaciją". Jų Vyriaus ybės 35 proc. apkarpė viešojo sektoriaus atlyginimus, jų pavyzdžiu pasekė ir privatus sektorius. Sumažinus viešąsias išlaidas sąnaudų lygis tapo konkurencingas ir didelį einamosios sąskaitos balanso deficitą netrukus pakeitė ženklus perviršis." Lietuvos vykdoma politika skyrėsi nuo Latvijos. Lietuvoje veikė stipri postkomunistinė socialdemokratų partija, kurios vykdoma politika nebuvo nei oligarchinė, nei etninė; etniniai lietuviai sudarė didžiąją dalį. Ekonominė krizė šalį ištiko socialdemokratų valdymo laikotarpiu. 2008 m. spalio mėn. vykusius parlamento rinkimus laimėjo konservatoriškoji Tėvynės sąjunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkričio mėnesį tapo ministru pirmininku. Buvo suformuota Lietuvą išgelbėti pasiryžusi centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė. A. Kubilius - itin ramaus būdo žmogus, todėl krizės neišsigando. Jam jau buvo tekę premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos finansinės krizės; tuomet jis pelnė nemen ką pasitikėjimą. Kubiliui vos pradėjus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riaušės. A. Kubilius jas sutvarkė, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrėtė smurto vaizdai. Pelnęs griežtos fiskalinės politikos šalininko reputaciją A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau imtis fiskalinio konsolidavimo priemonių." Anders Aslund savo neseniai išleistoje knygoje apie Rytų Europos finansinę krizę (angl." The last shall be the first: The East European Financial Crisis") rašo: "Didžiausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija - labiausiai krizės paveiktos šalys - išvengė devalvacijos, priešingai nei tvirtino didžiulis Amerikos ekonomistų būrys. Vietoj to šios trys Baltijos šalys ėmė vykdyti vadinamąją "vidinę devalvaciją". Jų Vyriausybės 35 proc. apkarpė viešojo sektoriaus atlyginimus, jų pavyzdžiu pasekė ir privatus sektorius. Sumažinus viešąsias išlaidas sąnaud ų lygis tapo konkurencingas ir didelį einamosios sąskaitos balanso deficitą netrukus pakeitė ženklus perviršis." Skiltyje "Lietuva, Estija ir Bulgarija: tvirta antikrizinė politika be TVF pagalbos" rašoma: Natūralu, kad Lietuva, Estija ir Bulgarija, t.y. šalys, kuriose veikia valiutų valdybos modelis, būtų aptartos kartu. Visos trys išsiskiria savo neįprastomis kovos su krize priemonėmis, be to, nepaisant didelio einamosios sąskaitos deficito, nei viena iš jų neprašė TVF pagalbos. Įdomiausia tai, kad TVF programos neprireikė Lietuvai, kurios ekonominė padėtis buvo labai panaši į Latvijos, kai 2008 m. einamosios sąskaitos deficitą sudarė 13 procentų BVP, tačiau jai pavyko išvengti pradinio krizės etapo, bet to, jos ekonomika nebuvo tiek perkaitusi, o vietiniai bankai išvengė didesnės griūties. 2008 m. pabaigoje Lietuvos užsienio skola sudarė tik 69 procentus BVP. Lietuvos vykdoma politika skyrėsi nuo Latvijos. Lietuvoje veikė stipri postkomunistinė socialdemokratų partija, kurios vykdoma politika nebuvo nei oligarchinė, nei etninė; etniniai lietuviai sudarė didžiąją dalį. Ekonominė krizė šalį ištiko socialdemokratų valdymo laikotarpiu. 2008 m. spalio mėn. vykusius parlamento rinkimus laimėjo konservatoriškoji Tėvynės sąjunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkričio mėnesį tapo ministru pirmininku. Buvo suformuota Lietuvą išgelbėti pasiryžusi centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė. A. Kubilius - itin ramaus būdo žmogus, todėl krizės neišsigando. Jam jau buvo tekę premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos finansinės krizės; tuomet jis pelnė nemenką pasitikėjimą. Kubiliui vos pradėjus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riaušės. A. Kubilius jas sutvarkė, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrėtė smurto vaizdai. Pelnęs griežtos fiskalinės politikos šalininko reputaciją A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau imtis fiskalinio konsolidavimo priemonių." Matydamas, kaip derybos su TVF neigiamai išreklamavo Latviją, A. Kubilius pasirinko tokiame žaidime nedalyvauti. Be to, jis nenorėjo rizikuoti fiksuotu valiutos kursu. Jo planas buvo ir paprastas, ir radikalus: viešąsias išlaidas 2009 m. mažinti 8 procentais, o 2010 m. - 5 procentais BVP. Pirmasis sprendimas dėl biudžeto konsolidavimo (4 proc.) priemonių buvo priimtas 2008 m. gruodžio mėn. Šias priemones sudarė visapusiška mokesčių reforma, plataus masto išlaidų mažinimas, taip pat sumažintas įmokų pervedimas į privalomą pensijų fondą. 2009 m. gegužės mėnesį buvo priimtas antrasis 3 procentų BVP paketas, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama išlaidų mažinimui, įskaitant sveikatos draudimą ir pensijų fondo įmokas. 2009 m. liepos mėnesio priemonių pakete (0,5 procento BVP) PVM padidintas 1 procentiniu punktu. 2009 m. Lietuva išlaidas sumažino net 8,6 procento BVP, tačiau nepaisant to dėl smarkiai mažėjančių įplaukų biudžeto deficitas išaugo iki 8,9 procento. Lietuva ėmėsi rimtų viešojo sektoriaus ir aukštojo mokslo reformų. Krizės laikotarpiu, kaip reikalaujama, Lietuva ir toliau skolinosi euroobligacijų rinkoje. 2009 m. birželio pradžioje, kai visi kalbėjo apie tai, kad Latvija neišvengs devalvacijos, Lietuvos obligacijų pajamingumas išaugo net iki 9,5 procentų per metus, tačiau vėliau pradėjo mažėti ir spalio mėnesį sudarė 6,8 procento per metus; vėliau normalizavosi. 2009 m BVP sumažėjo 15 procentų, tuo tarpu einamoji sąskaita pasiekė 3,2 procento BVP perviršį. Antrąjį 2010 m. ketvirtį ekonomika vėl pradėjo augti. Lietuva, taip pat kaip Latvija, buvo priversta atidėti savo planus įvesti eurą iki 2014 m., tačiau pasiryžimas šiuo klausimu neblėsta".